Aplinkos ministerijos tarnybos atliko Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir nustatė, kad vertingiausių šio telkinio žuvų ištekliai nyksta.

Ypač tragiška padėtis dėl Kuršių marių sterkų populiacijos. Jau netrukus mokslininkai parengs priemones, kaip Kuršių mariose išsaugoti sterkus. Gali būti, kad iš dalies, o gal net ir visiškai bus draudžiama jų žvejyba. Tendencija tokia, kad Kuršių mariose pastebimai sumažėjo didesnių sterkų.

Be sterkų Kuršių mariose taip pat nyksta kuojų ir žiobrių. Jau nekalbant apie ungurius, kurių laimikiai nuolat mažėjo. Vyresni Pamario žvejai dėl ungurių turi vieningą nuomonę – ungurių  daugiau jie pagaudavę tik jaunystės metais. Suprask, kad kalbama apie kalbama apie praėjusio amžiaus septintąjį ar aštuntąjį dešimtmečius.

Pastaraisiais metais Kuršių mariose gerokai padaugėjo vienintelės rūšies žuvų – ešerių. Ir tai nėra gerai. Agresyvesni ešeriai iš dalies taip pat prisideda naikindami Kuršių marių vertingesnes žuvis. Ešeriai minta vertingesnių žuvų mailiumi.

Nei mažėja, nei didėja vienos pagrindinių Kuršių marių žuvies – karšių ištekliai. Pastaruoju metu jų laimikiai žvejų tinkluose yra didesni. Tačiau nesiryžtama teigi, kad karšių būtų smarkiai padaugėję. Karšiai kartu su kuojomis sudaro apie 67 proc. visų Kuršių marių verslinių žvejybos laimikių.

Dviprasmiškas požiūris yra į stintų populiacijos gausą. Šių žuvų per pavasario nerštą daugiausiai sugaunama Nemuno žemupyje. Dar šiek tiek Baltijos priekrantėje. Jau miręs gamtos mokslų daktaras Kaziemieras Gaigalas nuolat ir garsiai tikindavo, kad stintos Nemuno žemupyje katastrofiškai nyksta. Tai neva liudiję sumažėję neršti atplaukiančių šių žuvų dydžiai, sugavimai. Tačiau Kuršių marių žuvų tyrimus vykdę mokslininkai dėl stintų neskambina pavojaus varpais.

Mokslininkai daro išvadą, kad per pastaruosius du dešimtmečius bendra žuvų masė Kuršių mariose nei mažėjo, nei didėjo. Pavojingos tendencijos yra tik dėl sterkų.

Tuo tarpu Kuršių marių žvejai linkę manyti, kad žuvų jų žvejybos plotuose smarkiai mažėja. Įvardinama, kad laimikiai iki 30 proc. mažesni. Dėl sumažėjusių laimikių žvejai linkę kaltinti gilinamą Klaipėdos uostą per kurį plūsteli daugiau sūraus ir šalto vandens. Jis ir gena žuvis iš Lietuvos Kuršių marių plotų į Rusijos Kaliningrado srities vandenis.