- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vorai niekur nedingsta, tik keliauja – naudodamiesi savo voratinkliais gali nuskristi dešimtis ar net šimtus kilometrų. Taip aiškina biologas Algirdas Vilkas.
LRT RADIJO klausytojas Vytautas iš Šiaulių klausia, iš kur atsiranda ir kur dingsta rudens vorai su voratinkliais. „Kaip jie gyvena? Kur jie gyvena?“ – teiraujasi klausytojas.
Biologas sako, kad vorai niekur nedingsta. „Visais metų laikais jų galima rasti. Net ir žiemą vorų galima rasti savo gyvenamosiose patalpose, rūsiuose, palėpėse, o rudenį dauguma yra pastebėję skrendančius voratinklius“, – kalba biologas. Jo teigimu, skraidančių voratinklių reiškinys susijęs su bobų vasara.
„Šiltu metu matome ištisais debesimis skraidančius voratinklius, dažniausiai juos nusipina labai nedideli vorai. Jie užsiropščia augalu į šio viršūnę, iškelia pilvelį į viršų ir išleidžia voratinklinį siūlą. Tai yra baltyminė medžiaga, kuri ore sustingsta ir, kai išleidžiamas siūlas pasiekia tam tikrą dydį, voras nukanda tą vietelę, prie kurios buvo pritvirtintas, ir pavėjui su visu voratinkliu nuskrenda“, – aiškina A. Vilkas.
Biologas tikina, kad voras gali lakstyti ir skrendančio voratinklio paviršiumi, reguliuoti jo aukštį, kryptį, nusileidimą. „Taip skrendančiais voratinkliais vorai gali nukeliauti dešimtis ar net šimtus kilometrų ir įsitvirtinti naujose vietose. Tokiu būdu į mūsų kraštą dėl įvairiausių vėjo krypčių gali atskristi ir Centrinės Europos ar net Pietų Europos vorų ir čia apsigyventi“, – teigia biologas.
Anot A. Vilko, pažeme lakstantys vorai skraidyti su voratinkliu negali, todėl jie keliauja dirvos paviršiumi, nutiesdami iš voratinklių gijos tiltelius, padedančius persikelti pro natūralias užtvaras.
„Artėjant žiemai, dažniausiai tai būna vasaros antra pusė, vorai padeda kiaušinėlių, labai stipriai paslepia juos plyšiuose po medžių žieve ir tokie kiaušinėlių kokonai peržiemoja, o kitais metais turime naujų vorų. Ir taip – metai iš metų“, – sako A. Vilkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...