- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija kreipėsi į Pietų Lietuvoje esančias savivaldybes, kad šiemet laiku būtų pradėta spręsti kraujasiurbių upinių mašalų problema, su kuria beveik kiekvieną vasarą nuo 1992 m. susiduria šio šalies regiono gyventojai. Šie mašalai puola ir žmones, ir gyvulius.
Kraujasiurbių upinių mašalų gausa nuo 1999 m. buvo reguliuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Ji buvo vykdoma panaudojant biologinį preparatą šių mašalų lervučių gausai atitinkamuose Nemuno ruožuose mažinti. Programą įgyvendino tuometinė Alytaus apskrities viršininko administracija. Aplinkos ministerija šios programos niekada nevykdė. 2010 metais panaikinus apskrities viršininkų administracijas, kraujasiurbių upinių mašalų problema tapo regiono savivaldybių rūpesčiu.
Kadangi savivaldybėms trūksta lėšų, Aplinkos ministerija joms siūlo prašyti Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) paramos kraujasiurbių upinių mašalų populiacijai stebėti ir jos gausai reguliuoti. Dotacijos suma šiam tikslui gali būti iki 100 tūkst. eurų, o savivaldybės turi ne mažiau kaip 30 proc. projekto vertės padengti savo lėšomis. Finansinę projekto naštą privalo dalytis kaimyninės savivaldybės.
Aplinkos ministerija kreipėsi ir į Alytaus regiono plėtros tarybą. Kadangi projekte dalyvautų kelios šio regiono savivaldybės, siūloma paskirti vieną savivaldybę – projekto vykdytoją, kuri ir turėtų teikti paraišką AARP lėšų naudojimo tarybai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...