- Arvydas Urba, LRT Radijo laida „Sodai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad prie kompiuterio būtina auginti kaktusą – mitas, plastikinis kaktusas turėtų tokį patį efektą. Taip LRT RADIJUI sako kaktusų kolekcininkė Krisitna Popovienė. Jos tvirtinimu, vis dėlto prie kompiuterio galima palaikyti ir pastebėti ką tik į namus parsineštą kaktusą, o jau turimus dabar pats metas persodinti.
– Ar skaičiuojate, kiek kaktusų yra Jūsų kolekcijoje, ar ne tai svarbiausia?
– Tikrai ne tai svarbiausia. Galiu pagąsdinti – iš viso vazonėlių namuose yra daugiau kaip 500.
– Kaktusai – ypatingi augalai. Dygliuoti, atrodo nedraugiški, rečiau žydi, kai kurie žiedus praskleidžia tik kelioms valandoms ir naktimis. Bent jau taip rašoma teorijoje. Turbūt tai patvirtinsite. Kodėl žmonės mėgsta kaktusus?
– Kaktusai yra įspūdingi savo ar dyglių forma, spalva, augimo būdu. Visa tai skiriasi. Turbūt, visa, kas nepažįstama ir nebūdinga mūsų klimato zonai, traukia žmones.
– Kalbama, kad tie, kurie kambariuose turi televizorių, kompiuterį (o neturinčių dabar jau sunku rasti), ant palangės arba šalia tos įrangos turėtų pasistatyti po kaktusą. Ar tai mitas?
– Manau, kad tai mitas. Pasistatykite plastikinį kaktusą prie kompiuterio ir efektas bus toks pats. Turiu priminti, kad Lietuvos edukologijos universiteto vyriausioji botanikė Teresė Jokšienė yra pasakojusi apie augalus, kurie geriausiai valo kambarių orą, sugeria kai kurias nuodingas medžiagas. Kaktusų tame sąraše nebuvo. Manau, kad geresnį efektą gautumėte šalia kompiuterio pasistatę chlorofitą, o ne kaktusą.
– Vadinasi, kaktusas dažniau auginamas dėl grožio. Jų įvairovė didžiulė. Tai turbūt labai vilioja kaktusų kolekcininkus?
– Tai labai imponuoja. Rūšys skaičiuojamos šimtais tūkstančių, o kaktusai auga nuo Meksikos šiaurės iki Argentinos pietų – praktiškai visame Pietų Amerikos žemyne. Sąlygos ten labai įvairios – nuo pusdykumių iki kalnų.
Skiriasi ne tik kaktusų forma, bet ir augimo sąlygos. Yra kaktusų, kurie auga aukštikalnėse ir pakenčia temperatūrų svyravimus, kai dieną yra 40 laipsnių šilumos, o naktį – nulis ar netgi minusinė temperatūra. Augimo sąlygų įvairovė sukuria kaktusų formų ir spalvų įvairovę. Augintojas susiduria su šiokiu tokiu iššūkiu – kaip kambario sąlygomis turėti gražiausiai atrodantį augalą.
– Dabar kaktusams labai svarbus periodas – jie pas mus miega, nors jų gimtinėje dabar vasara.
– Tie, kuriuos auginame kambariuose, jau yra prisitaikę prie mūsų klimato zonos. Bet kuriuo atveju pats tamsiausias žiemos laikotarpis yra ramybės laikotarpis. Jeigu neturime sąlygų laikyti kaktusų kažkur, kur jie galėtų žiemoti žemesnėje temperatūroje, tokias sąlygas reikėtų pabandyti suteikti kambaryje. Reikėtų pastatyti pačioje vėsiausioje buto vietoje ir praktiškai nelaistyti.
Kaktusų nelaistome nuo maždaug spalio vidurio ar pabaigos iki kovo vidurio ar pabaigos. Galima neduoti nė lašo vandens, nebent pastebite, kad augalas labai susiraukšlėjo ir vandens prašo. Tada nedidelę porciją, lašiuką, arbatinį šaukštelį ar du jam galima pavarvinti, kad jis atstatytų savo ląstelių formą.
– Ar vėsi vieta gali būti ant palangės, ar krentanti šviesa kenkia?
– Kuo vieta vėsesnė, tuo apšvietimas turėtų būti mažesnis. Jeigu namuose turite tokią vietą, kurioje temperatūra siekia apie 2–7 laipsnius šilumos, ji tinkama. Ten, pavyzdžiui, garaže ar rūsyje su nedideliais langeliais, galėtų būti prietema.
Kita vertus, reikėtų grįžti prie kaktusų įvairovės. Netgi kaktusams reikalinga skirtinga žiemojimo temperatūra. Jeigu ežiažvakiai galėtų žiemoti, esant nulio laipsnių temperatūrai, kai kurios mamiliarijos arba melokaktusai jau turėtų žiemoti ne žemesnėje nei 13–15 laipsnių temperatūroje.
– Turbūt nuo sėkmingo žiemojimo priklausys, kaip kaktusai prabus ir kraus žiedus?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...