- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nemažai paukščių rūšių nevengia artimos žmogaus kaimynystės ir gali įsikurti visai šalia mūsų – miestuose, gyvenvietėse, soduose. Tačiau dėl žmogaus veiklos paukščiai netenka tinkamų perėjimui vietų – miškuose tai vyksta dėl medžių kirtimo, o miestuose – dėl modernėjančių mūsų pastatų ir mažėjančių bei pertvarkomų žaliųjų plotų.
Daugelyje Europos šalių, pastebėjus paukščių įvairovės mažėjimo tendenciją, buvo imtasi priemonių – inkilai keliami ne tik miškuose ar soduose, bet ir miestuose planuojant naujus gyvenamuosius rajonus, parkus ar kitas viešąsias zonas, ar net šalia prekybos centrų. Nors paukščiai perėti grįžta pavasarį, mediniams inkilams kelti tinkamas laikas yra ruduo ir žiema – mediena iki pavasario išsivėdina nuo įvairių kvapų, inkilas susivienodina su aplinka (papilkėja) ir tampa tinkamesnis paukščio slėptuvei, rašoma pranešime spaudai.
Kokiems paukščiams galime padėti?
Turbūt daugelis esame įpratę prie inkilų, kokius dažniausiai mūsų tėvai ir seneliai iškeldavo soduose, kad pavasarį juose įsikurtų varnėnai. Tokius inkilus padaryti gana lengva, užtenka keleto lentgalių ir šiek tiek meistravimo įgūdžių. Priklausomai nuo inkilo dydžio, pavasarį tokiuose inkiluose mielai įsikuria varnėnai, neretai – didžiosios arba mėlynosios zylės, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, paprastosios ar dūminės raudonuodegės, juodieji čiurliai ar kai kurie kiti paukščiai.
Brandžiame miške, parke, sename sode ar jo pakraštyje iškėlus didelį inkilą, jame gali apsigyventi naminės pelėdos.
Brandžiame miške, parke, sename sode ar jo pakraštyje iškėlus didelį inkilą, jame gali apsigyventi naminės pelėdos. Šie naktiniai paukščiai skelbti teritoriją ir poruotis (ūbauti) pradeda dar žiemos pabaigoje. O balandį-gegužę jų jaunikliai palieka inkilus ir tol, kol neskraido, laikosi netoli inkilo esančių medžių šakų tankmėje, tamsiu paros metu galima girdėti jų čirpsėjimą.
Jei toks inkilas (pakankamo dydžio ir su pakankamai didele anga) iškeltas netoli vandens telkinio, jame taip pat gali įsikurti ir didieji dančiasnapiai arba klykuolės. Tai vandens paukščiai, kurie perėjimui renkasi uoksus ar dreves medžiuose, todėl ir mediniai inkilai jiems puikiai tinka. Atėjus laikui visai maži jaunikliai, sekdami motinos pavyzdžiu, iššoka iš uokso, ir suaugęs paukštis juos nuveda iki artimiausio vandens telkinio. Dar kurį laiką netoli „išsilaipinimo“ vietos galima stebėti dančiasnapį arba klykuolę su būriu mažų pūkuotų jauniklių.
Rengia atskirus statinius
Miestuose, gyvenamųjų daugiabučių rajonuose, taip pat peri nemažai paukščių rūšių (juodieji čiurliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, dūminės raudonuodegės ir kt.). Pastaraisiais metais šie paukščiai yra vis labiau išstumiami dėl renovacijos. Jiems padėti galime pastatuose išsaugodami jų esamas lizdavietes arba įrengdami naujas. Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse pastaruoju metu vis dažniau pastatomi ir atskiri statiniai, skirti juodiesiems čiurliams, šikšnosparniams. Įrengtas atskiras statinys su inkilais paukščiams bei šikšnosparniams yra patogus tiek gyvūnams, tiek ir gyventojams – paukščiai netrikdomi gali priskristi prie savo lizdaviečių, maitinti jauniklius, o gyventojai gali džiaugtis kaimynystėje gyvenančių paukščių polėkiu ir balsais.
Tokiais statiniais pradeda domėtis ir socialiai atsakingos Lietuvos įmonės. Siekdamos rūpintis mūsų gamta, šalia vieno gyvenamųjų namų kvartalo, esančio gamtos apsuptyje Kaune, Lampėdžiuose, yra suprojektuotas specialus statinys juodiesiems čiurliams. Statinys šalia gyvenamųjų butų projekto „Lampėdžio takas“ bus pastatytas artėjantį pavasarį, prieš paukščiams sugrįžtant. Daugiavietis inkilas bus iškeltas nuošaliau nuo namų bei gyvenamosios zonos.
Vilniaus mieste Lietuvos ornitologų draugija pastaruoju metu įgyvendino kelias iniciatyvas, siekdama globoti paukščius ir iškeldama inkilus miesto parkuose ir žaliose zonose. Pastarąją vasarą Utenoje ant trijų mokyklų stogų buvo iškelti specialūs inkilai juodiesiems čiurliams. Iniciatyvą finansavo Utenos rajono savivaldybė. Tikimasi, kad ateinantį pavasarį čia apsigyvens paukščiai, kurių lizdavietės buvo sunaikintos daugiabučių renovacijos metu. Visgi, siekiant išsaugoti paukščius šalia mūsų, reikalinga gyventojų bei namų savininkų iniciatyva bei įsitraukimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtai spalvingų inkilų ir pražydę narcizai: Velykas Pakruojo dvaras pasitinka pavasariškai
Staiga atšilus orams, Lietuvos metų turizmo objektu ne vienerius metus pripažįstamame Pakruojo dvare jau vis labiau džiugina pirmosios pavasario gėlės – žibutės, krokai ir gausa narcizų, o jų grožį dar papildo ir šimtai spalving...
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu2
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...