- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalėdiniu laikotarpiu ypač populiariuose mandarinuose gali tūnoti Viduržemio margasparnė musė, teigia gamtos mokslų daktaras Henrikas Ostrauskas. „Jos biologija įdomi tuo, kad su kiaušdėtėmis ji gali pradurti vaisiaus žievelę ir ten padėti kiaušinėlį“, – LRT RADIJUI sako mokslininkas.
Vabzdžius pritraukė saldumas
Pasak H. Ostrausko, vabzdžių pasaulis yra labai didelis – apie milijonas rūšių. „Bet žmonėms svarbūs tam tikri vabzdžiai, kurie susiję su [...] prekyba. Neretai vaisiuose pasitaiko vabzdžių, kurie turi svarbią ekonominę reikšmę“, – pažymi H. Ostrauskas.
Iš citrusinių vaisių, kurie keliauja per mūsų šalį, jis išskiria mandarinus, kuriuose gali gyventi margasparnė musė. „Jos pavadinimas yra kilęs nuo jūros – Viduržemio margasparnė. Jos biologija įdomi tuo, kad su kiaušdėtėmis ji gali pradurti vaisiaus žievelę ir ten padėti kiaušinėlį“, – sako mokslininkas.
Anot jo, dar benokstantis vaisius būna nuskinamas ir keliauja ilgą kelią, kol pervežamas į šalį, kurioje juo bus prekiaujama. „Po to matome, kad, „atidarius“ tą vaisių, jau būna lervytės. Lervytė vystosi apie porą ar trejetą savaičių. Po to per skylutę ji iškrenta, pasidaro lėliukė, […] ir vabzdys skrenda toliau“, – dėsto gamtos mokslų daktaras.
Jo teigimu, norint pagerinti mandarino vaisių, veislė buvo išvesta taip, kad joje būtų daugiau cukrų. Taip jis tapo saldesnis, ne toks rūgštus. „Tai sykiu pritraukė šiuos vabzdžius, kurie puola šiuos vaisius. Tokiu būdu jų galima atrasti mandarinuose“, – teigia H. Ostrauskas.
Jis pastebi, kad žmonės nesistebi, obuolyje atradę obuolinio vaisėdžio vikšriuką, tačiau labai nustemba ir pasipiktina, jei mandarine randa musių lervytes. „Iš tikrųjų tai nėra blogai, nes, jei vabzdys juo minta, vadinasi, jis nėra tiek prisotintas cheminių medžiagų, apsaugos, taigi tinka ir žmonėms“, – tvirtina mokslininkas.
Su bananais atvyksta naminiai svirpliai
H. Ostrauskas taip pat užsimena apie bananus. Jo žiniomis, neseniai buvo rašoma, kad juose pasitaiko esą labai nuodingų vorų. „Jų mokslinis pavadinimas yra phoneutria nigriventer. […] Tačiau noriu nuraminti vartotojus, kad šie vorai nelabai galėtų vystytis Lietuvos sąlygomis, nes tam reikia ir drėgmės, ir labai daug šilumos“, – sako H. Ostrauskas ir priduria, kad parduotuvėse ar saugyklose vaisiai laikomi gana vėsiai.
„Antras dalykas yra tas, kad esama gana daug panašių vorų, kurie nenuodingi. Tik tiek, kad jie medžioja kitus vabzdžius, kurie gali gyventi, nokstant tam bananui, vaisiui. Kartais vorų patelės padeda kokonus, pritvirtina prie jo, kad išsiritę voriukai galėtų maitintis“, – teigia mokslininkas.
Tačiau, jo teigimu, to nereikėtų labai išsigąsti, nes daug produkcijos yra nuodugniai patikrinama. Pasak H. Ostrausko, nepageidaujama, kad su ja atkeliautų ir minėti vabzdžiai.
Jis pastebi, kad dažniau į Lietuvą su bananais atvažiuoja svirpliai. „Jie vadinasi acheta domesticus, t. y. naminis svirplys. Jie būna gana dideli. Bet, žinoma, [tai nutinka] ne taip dažnai“, – tikina gamtos mokslų daktaras.
Kokoso viduje rado rausvą dėmelę
Anot mokslininko, įdomus atvejis Lietuvoje pasitaikė su kokosais. Žmogus, nusipirkęs kokosą ir jį prapjovęs, pamatė rausvą pigmentą. „Tas skystis viduje buvo įprastos spalvos, o šis raudonas pigmentas vartotoją išgąsdino. Ji galvojo, kad panaudotos cheminės medžiagos, ir nuo tų cheminių medžiagų kokoso sienelė nusidažė. Tačiau, kai buvo perpjautas vaisius, tik pats vidinis jo sluoksnis buvo rausvas, o visa masė, kaip įprasta, buvo balta“, – pasakoja H. Ostrauskas.
Mokslininkas tam turi paaiškinimą. Pasirodo, tai taip pat susiję su vabalais – palminiais straubliukais. Šie vabzdžiai gana dideli – apie 5 cm. „Jie yra su nematodais, kuriuos tie straubliukai platina. Štai kas yra įdomu: kai tas nematodas užkemša vandens indus, palmėje pasidaro toks raudonas žiedas“, – aiškina gamtos mokslų daktaras.
Pasak jo, dėl nematodų palmės gali mirti po trejų–ketverių metų, kai šie užpuola minėtus medžius. Mokslininko teigimu, dažniausiai taip nutinka šilto klimato juostoje, kur auga ir kokosai. „Žmogui, tarp kitko, tas nematodas yra nepavojingas“, – tikina mokslininkas.
Anot H. Ostrausko, įdomu tai, kad palminio straubliuko lervos yra valgomos. „Jos turi baltyminio maisto, taigi jas suveria ant iešmo, […] tai atrodo kaip šašlykas, toks vėrinys“, – teigia mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...