- Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar vis tinkamas metas ruošti žiemai prieskonių ir vaistažolių atsargas. Mokslininkai pastebi, kad suteikdami augalams kone magiškų gydomųjų savybių neretai į namų gamtos vaistinėlę dedame nežinomų žolynų, net ir tokių, kurių jokiu būdu nereikėtų ne tik ragauti, bet ir liesti.
Ruošdami atsargas žiemai džioviname žolynus, raugiame, verdame. Mokslininkai sako, kad kartais prasilenkiama su sveiku protu – iš nuodingų augalų vaisių išsivirę uogienės žmonės ne tik patys valgo, bet ir kitus vaišina, dar kiti durnaropėmis blynus gardina.
„Apsinuodijama dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – tie augalai yra šalia mūsų, jie yra be galo dekoratyvūs, gražūs ir žmonės juos nori turėti savo sodybose ir tai gali sugundyti vaikus, kurie atkreipia dėmesį į kai kurių augalų išskirtinius organus, sakykime, durnaropių arba drignių vaisius“, – pasakoja VDU botanikos sodo profesorė Ona Ragažinskienė.
Vartojantys nuodingus augalus rizikuoja net tik sunkiai apsinuodyti, kartais tokie smalyžiavimai, pasak profesorės, gali baigtis mirtimi. Pavyzdžiui, Lietuvoje paplitęs augalas dėmėtoji mauda, priklausantis salierinių arba skėtinių šeimai.
„Dėmėtosios maudos sėklos primena anyžių, o jos šaknis – morkos šaknį. Žmonės, neatpažįstantys šio augalo, ypač intensyvaus augimo laikotarpiu, juo gali apsinuodyti, o tas apsinuodijimas gali būti labai stiprus ar mirtinas“, – pasakojo profesorė O. Ragažinskienė.
Lietuvoje želdynuose labai paplitęs paprastasis ricinmedis. Žmones suklaidina pupeles primenantys jo vaisiai.
„Ricinmedžių sėklose, vaisiuose, kurios subrendusios primena inkstų formą, kaupiasi baltyminės kilmės nuodinga medžiaga – ricinas, kurio toksinis poveikis 50 tūkst. kartų stipresnį negu cianido rūgšties“, – įspėjo mokslininkė.
Mokslininkė primena, kad ar augalas naudingas, ar nuodingas lemia dozė. O kaip panaudoti ypač stiprų farmakologinį poveikį žmonių organizmui turinčius augalus spręsti gali tik universitetinį medicinos išsilavinimą turintys specialistai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...