- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europa pernai patyrė daugybę ekstremalių klimato pokyčių. Rekordiški temperatūros pokyčiai ir kritulių kiekis buvo užfiksuoti žemyne – nuo ekstremalaus šalčio žiemą iki karščio bangų ir sausrų vasarą, o naujas klimato kaitos poveikio tyrimas rodo, kad labiausiai šis reiškinys veikia, o todėl ir kelia grėsmę būtent Lietuvai.
Nors būtų naivu sakyti, kad visi tokie klimato reiškiniai kyla dėl klimato kaitos, mokslininkai jau ne kartą įspėjo – vienintelė klimato kaitos kryptis yra visuotinio atšilimo link. Siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“ ištyrė 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m.
Tyrime buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Pasak tyrėjų, Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva. Mažiausiai klimato kaitos paveikta yra Islandija. Tyrėjai kiekvienai šaliai priskyrė klimato kaitos indeksą nuo 0 iki 100 balų. Kuo rodiklis didesnis, tuo labiau šalis yra veikiama klimato kaitos.
„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus.
Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.
Po Lietuvos labiausiai klimato kaitos veikiamos yra Baltijos sesės ir Suomija. Šios Šiaurės šalies klimato kaitos indeksas siekia 72,96 balo, Latvijos – 72,82 balo, o Estijos – 72,7 balo. Įdomu, kad Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos rodikliai buvo identiški, išskyrus jūros lygio kaitą. Latvijoje jūros lygis kas metus kilo 4,02 mm, o Lietuvoje – 4,46 mm.
Tuo metu mažiausiai klimato kaitos veikiamos yra Islandija, kurios klimato kaitos indeksas sudaro vos 36,07 balo, ir Graikija, kurios indeksas yra 37,15 balo. Kitų valstybių indeksai perkopia 40 balų ribą.
32-ų tirtų Europos šalių klimato kaitos indeksų vidurkis siekė 55,36 balo. Vidutiniškai Europos oro temperatūra per pastarąją pusę amžiaus kilo 0,274 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o jūrų vandens temperatūra nuo 1960 iki 2014 m. – 0,621 laipsnio Celsijaus. Kritulių kiekis Europoje mažėjo 1,95 mm per dešimtmetį, o jūrų lygis 1970-2015 metais kilo 2,03 mm per metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai5
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...