- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau dešimtmetį vyksta Stelmužės ąžuolo, šiemet išrinkto Metų medžiu, klonavimo procesas. "Kauno diena" iš arti pažvelgė į mokslininkės entuziastės darbą.
Instituto entuziastė
Pirmą kartą surengtuose Metų medžio rinkimuose nugalėjo Zarasų rajone augantis Stelmužės ąžuolas. Tai ne tik seniausias – daugiau kaip 1 000 metų – Lietuvos ąžuolas. Jis jau tapo šalies simboliu. Iš Stelmužės ąžuolo gilių išaugintas ne vienas medis. Dar įdomesnis procesas vyksta Girionyse įsikūrusiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Miškų institute.
Šio instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijai vadovaujanti dr. Sigutė Kuusienė, nepaisydama buvusių nesėkmių, šioje laboratorijoje kantriai kuria Stelmužės ąžuolo kloną. Būtent čia šiuo metu jau galima pamatyti, medicininiais terminais kalbant, Stelmužės ąžuolo kamienines ląsteles, kurios gal po metų, gal po dvejų turėtų regeneruoti ūglius.
Klonavimo svarba
Nuo ląstelių paėmimo iš Stelmužės ąžuolo šakelės pumpurėlio iki tų ląstelių daugiau kaip 1 000 kartų įvairiose terpėse besikartojančio atsinaujinimo ciklo pabaigos, kol rasis ūgliai, – ilgas, beveik dešimtį metų trunkąs kelias. Jį labai apsunkino įspūdingas medžio amžius. Dėl šios priežasties Stelmužės ąžuolas labai sunkiai saugo savyje dauginimosi informaciją, jo ląstelės atsinaujina tik šakų pumpuruose. Be to, medis yra apniktas įvairių rūšių dumblių, grybų, samanų, infekcijų, todėl labai sunku gauti sterilią jo audinių kultūrą.
"Nepaisant minėtų kliuvinių, laboratorijoje jau seniai gyvybės požymius mėgintuvėliuose rodo paimtos ląstelės iš ąžuolo pumpurėlio. Jei pavyktų iš jų sėkmingai išauginti Stelmužės ąžuolo kloną – identišką dabartiniam ąžuolų patriarchui, man būtų didžiulė sėkmė, laimė. Juk, visų pirma, man šis ąžuolas yra Lietuvos, jos kantrybės, gyvybingumo simbolis, o antra, dar niekam Europoje nėra pavykę klonuoti tokio amžiaus ąžuolo", – pasakojo dr. S.Kuusienė.
Ilgaamžio genų ypatumai
Pasak pašnekovės, jei nesutriks ąžuolo klonavimo procesas, reikalaujantis daug kantrybės, žinių ir mokslininkės pasiaukojimo, Lietuva turės daugybę Stelmužės ąžuolui identiškų ąžuolų. Iš šio ąžuolo gilių išauginti stelmužiukai – mokslininkė išaugino jų dvylika – turi tik 50 proc. Stelmužės ąžuolo genų.
S.Kuusienės bandymai sukurti identiškus Stelmužės ąžuolui genus turinčius medžius svarbūs ir tuo, kad tokių senų medžių genetika yra labai įdomi, sukaupusi ilgaamžiškumo, atsparumo neigiamoms aplinkos sąlygoms genų. Tad galima tikėtis, kad klonuoti medžiai bus tokie pat ilgaamžiai kaip ir jų pirmtakas. Be to, Lietuvoje yra 26 gamtos paminklai, kurių ne vieno genetiką mokslininkė galėtų atkurti, juos klonuoti, tačiau tam reikėtų kitų pajėgumų, lėšų, suinteresuotų institucijų rimtos paramos. Tačiau mokslininkei labiausiai rūpi Stelmužės ąžuolo klonavimo sėkmė, šio Lietuvos ąžuolo galiūno kopijų likimas.
Ką reikėtų paaukoti?
Atrodo, kad šiandien tik vienintelei mokslininkei terūpi Stelmužės ąžuolo klonavimo sėkmė. O juk Kauno ąžuolynas ir kuri nors Kauno rajonui svarbi ąžuolų augimvietė garantuotai galėtų didžiuotis savais tikrais Stelmužės ąžuolais. Beje, šis ąžuolas galėtų tapti ir Europos medžiu. Juk Stelmužės senolis dabar išsiskiria iš kitų Europos gamtos senolių ne tik klonavimo procesu, bet ir pasakojimais, padavimais, kurie žymi jo, vešėjusio net ir Mindaugo laikais, istorinius gyvenimo tarpsnius.
Pasakojama, kad jo drevėje buvo rasti Napoleono kareivio griaučiai su išlikusiu prancūzišku šautuvu, kad per šią drevę galima patekti į požemių pasaulį. Padavimai byloja, kad šalia šio ąžuolo buvęs pagonių aukuras, kad čia žyniai aukodavo dievaičiui Perkūnui ožius, rugius, midų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...