Kadaise matęs tik kiemą, kuriame buvo pririštas, dabar pas naująjį šeimininką iš globos namų atvykęs šuniukas Harlis jaučiasi laimingas – per Kalėdas net leidosi į kelionę prie jūros. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Naujasis šuns šeimininkas ekspertų klausia, kaip išmokyti šunį namuose elgtis tinkamai, o ne viską griaužti ir naikinti.

„Seniai norėjau kokio nors gyvūno ir draugė įkalbino iš prieglaudos pasiimti šunį. Apžiūrėjau 100 šunų ir būtent šitas krito į akį – tą pačią dieną jį ir pasiėmiau iš prieglaudos“, – apie savo augintinį Harlį Velsoną Aristokratą pasakoja Nidas.

„Kaip man pasakojo, metus jis buvo laikomas lauke, pririštas grandine pas neprižiūrinčius žmones. Todėl globos rūpyba jį paėmė iš jų“, – sako Nidas.

Iš pradžių šeimininkas nežinojo, kokį šunį įsigijo. Pirmą dieną Harlis naujuose namuose elgėsi santūriai, bet pripratęs prie naujos aplinkos ėmėsi veiklos – apgraužė baldus, augalus ir pridarė daug netvarkos.

„Visų pirma, pradėčiau netgi nuo jūsų elgesio. Mes atėjome pas jus į darbą, kur aplink yra daug brangių daiktų, o šuo – paleistas ir visiškai nekontroliuojamas. Jei jis ką nors apgadins, manau, tai jau bus ne šuns kaltė, o šeimininko – jūs galvojate, kad jis toks protingas ir žmogiškas. Tačiau gyvūnas tikrai nesugeba įvertinti pasitikėjimo ar dovanojamo antro šanso. Aš, jeigu atsivesčiau šunį į darbą, jį pririščiau saugioje vietoje. Šuo nejaus jokio diskomforto – jis įpras ir jam bus smagu“, – aiškina šunų elgesio specialistas Artūras Zaleckas.

„Siūlyčiau dažniau vedžioti šunį, o ir vedžioti kitaip – ne tik išvesti ir pavaikščioti su juo, o duoti kokį nors fizinį krūvį. Jei šuo aktyvus – jam galima surasti kokį pagalį, pabandyti pakovoti ir patampyti tą pagalį. Šuo turi suprasti, kad visą dėmesį jis gauna per tave, per tavo žaidimą. Ir jis galiausiai supras, kad be šeimininko jis nieko negali daryti, nes jam niekas nėra įdomu“, – tvirtina A. Zaleckas.

Specialistas pataria nebausti šuns už tai, ką jis padarė, jei pamatote tai tik daug vėliau.

„Šuo mano, kad šeimininkas yra dievas, esantis visur. Jei aš kažką darau blogai, šeimininkas mato ir iš karto man to daryti neleis. Aš kažką draskau, o šeimininko nėra – jis dievas, jis mato. Draskiau dvi–tris valandas, nuvargau, atsiguliau pamiegoti. Tuomet atėjo šeimininkas ir mane nubaudė už tai, kad aš miegojau“, – apie šuns mąstymą pasakoja specialistas.

Daugiau patarimų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mūsų gyvūnai“.