- Deivis Dementavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šių paukščių pavadinimas ir susijęs su jūra, ereliai gyvena visoje Lietuvos teritorijoje, ypatingai ten kur yra tinkamų vandens telkinių – ežerų, upių, tvenkinių, pelkių. Jūrinis erelis yra reta, saugoma plėšriųjų paukščių rūšis. Lietuvoje peri 150 – 170 jūrinių erelių porų.
Jau beveik 20 metų T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai vyksta stebėti ir tirti didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių – jūrinių erelių. Darbų metu vykdoma natūralių jūrinių erelių lizdų paieška, dirbtinių lizdų įrengimas, žinomų perėjimo vietų stebėsena (monitoringas), erelių jauniklių žiedavimas spalvotais žiedais lizduose, visuomenės švietimas ir kt.
Jūriniai ereliai jau vasario mėnesį daug laiko praleidžia lizdavietėse, tvarko senus, krauna naujus lizdus, poruojasi. Todėl šiuo metu ornitologai vykdo jūrinių erelių priešsezoninę lizdų paiešką bei žinomų lizdaviečių patikrą. Šis periodas yra labai tinkamas tokiems darbams, nes ereliai jau būna paruošę lizdus perėjimui, bet kiaušinių dar nesudėję, todėl paukščiai nebaidomi iš lizdų.
Pagal šviežius erelių veiklos požymius matosi, kurie lizdai šiais metais bus užimti. Jūriniai ereliai kiaušinius deda jau vasario paskutinėmis dienomis - kovo pirmoje pusėje. Dėtyje būna 1–3 balti kiaušiniai. Peri 35–42 dienas. Šiuo periodu ereliai yra jautrūs, todėl, bet kokia žmogaus veikla prie lizdų gali būti pražūtinga šiems paukščiams. Pabaidyti iš lizdų jie gali apleisti savo lizdavietę, žūti dėtis. Todėl aptikus šių erelių lizdavietę reikia kuo greičiau pasišalinti.
Tiesioginę transliaciją prie jūrinių erelių lizdo iš Latvijos galite stebėti čia:
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...