- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajono ūkininkai su nerimu laukia rudeninio vilkų antplūdžio. Tokiu metu vilkai pradeda jauniklius mokyti medžioklės meno. Prieš keletą metų net kelių seniūnijų ūkininkai buvo itin smarkiai nukentėję nuo šių plėšrūnų, tuomet vilkai sudraskė keliolika gyvulių.
Sulaukė 12 prašymų
Klaipėdos rajono savivaldybė vietos ūkininkams vilkų padarytą žalą kompensuoja iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
"Šiemet prašymų dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo sulaukėme gana vėlai. Pirmieji prašymai savivaldybę pasiekė liepos viduryje, o anksčiau jų gaudavome dar gegužės pabaigoje. Šiemet jau sulaukta 12 prašymų. Iš viso vilkai sudraskė 15 galvijų – keturis buliukus, du veršelius, septynias telyčaites ir vieną aviną", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Šiais metais tokių prašymų sulaukta iš dviejų seniūnijų, kuriose vilkai aktyviausi.
Vilkai gyvulius puolė pačiame Judrėnų miestelyje. Kiti gyvuliai buvo papjauti Dauskių bei Pajudrio kaimuose.
Veiviržėnų seniūnijoje vilkai įsisuko Balsėnų, Jonikaičių, Vainotiškės ir Pašlūžmio kaimuose.
Kompensacijoms – 29 tūkst.
"Šiemet vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos bei miškų savininkams, naudojantiems repelentus, atbaidančiąsias medžiagas, baidiklius, apsaugai nuo žvėrių, kompensacijoms Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyta beveik 29 tūkst. eurų", – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja R.Cirtautaitė.
Ūkininkai, norintys gauti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai pranešti atitinkamai seniūnijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui.
Taip pat reikia pateikti gaišenų važtaraštį, pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo bei identifikavimo informacinės sistemos, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą bei nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.
Apsaugai – srovė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologė Kristina Stulpinienė ragina gyventojus imtis saugos priemonių.
Vienas populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų − elektrinis piemuo, jis turi būti sudarytas iš ant tvirtų kuolų ištemptų kelių, patariama, ne mažiau kaip penkių, vielų, kuriomis teka aukštos įtampos srovė.
Kad žvėris negalėtų patekti į aptvarą nei per viršų, nei per apačią, reikia elektrinio piemens pirmą juostą kabinti 10–15 cm virš žemės paviršiaus.
Apsaugai nuo peršokimo viršutinė juosta turėtų būti maždaug 1–1,20 m aukštyje, jei yra galimybė, galima aukštinti iki 2 m. Aptvaras efektyviai veikia, kai juo teka srovė, todėl reikia reguliariai tikrinti, ar nėra gedimų arba srovės nuotėkių per besiliečiančius objektus.
Taip pat rekomenduojama kas 15–20 cm ant elektrinio piemens pririšti baltos spalvos ne siauresnes nei 2 cm juostas. Gyvulių saugumo sumetimais, ypač šiuo aktyviuoju vilkų medžioklės metu, rekomenduojama nakčiai gyvulius parsivesti į tvartus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama2
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...