Gandrų grįžimo diena: kuo žmonės tiki iki šiol?

  • Teksto dydis:

Kovo 25-oji diena – Gandrinės arba Blovieščius („geroji žinia“).

Tikėta, kad šią dieną parskrenda gandrai. Ant uodegos jie neša karatistę kielę, kuri išspardanti užsilikusius ledus, dėl to seniau kielė vadinta ledspira, rašoma Kauno marių regioninio parko direkcijos „Facebook“ paskyroje.

Žmonės tiki iki šiol: kurioje sodyboje peri gandras – tas ūkis bus sėkmingesnis, namus aplenks gaisrai. Dar tikėta, kad gandras galįs žmonių ligas ar bėdas kaip kokias varles pačiupti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.

„Pagal gandrų išvaizdą spėjami ir orai (ne ką prasčiau nei meteorologų prognozės veikia): jeigu gandras murzinas – prieš lietų, jeigu baltumu šviečia – prieš giedrą. O čia grynai mūsų pastebėjimas: ilgametė gandrų stebėjimo patirtis rodo, kad jei gandro plunksnos šlapios – ryškiai lyja!“, –  šypsosi direkcijos darbuotojai.

Seniau taip pat tikėta, kad jei paukštis į lizdą neša šiaudus ar velėnas – tikrai bus lietaus, o jei žabus – bus giedra.

„O kažin kas bus, kai gandras į lizdą neša sportinį kostiumą su trim „paloskėm“ ir plastiko atliekas?“, – klausia Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai.

„Facebook“ nuotr.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių