Gamtininkas: suvenyrų iš pajūrio geriau nesivežkite

Jei 100 km mūsų pajūrio išsidalintų visi lietuviai, kiekvienam žmogui tektų po 3 cm – vadinasi, jei visi vežtųsi viską, ko geidžia, kažin kas beliktų, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, primena jis, jūros akmenėliai gražūs tik šlapi, todėl parsivežę į namus žmonės dažniausiai juos išmeta, o medūza – ne šuo, todėl stebėti ją greitai pabostų.

– Ar galima iš pajūrio namo vežtis akmenis?

– Visi mes norime iš pajūrio atsivežti kokį nors suvenyrą. Dažniausiai tai būna gintaro gabaliukas, o jei nerandame – bent jau jūros paplautas gražus akmenėlis. Bet akmenėliai ypač gražūs šlapi, o nudžiūvę jau ne tokie gražūs, todėl išmetami.

Teko dalyvauti situacijoje, kai su aplinkosaugininku pamatėme žmones, jūros akmenėlius kibirais nešančius į automobilį. Jie visai nuoširdžiai paaiškino, kad takelius sodyboje pasipuoš. Tačiau yra įstatymai, neleidžiantys iš saugomų teritorijų išvežti grunto ir riedulių.

Aplinkosaugininkas žmonėms paaiškino, kad jei 100 km mūsų pajūrio išsidalintų visi lietuviai, kiekvienam žmogui tektų po 3 cm. Vadinasi, jei visi vežtųsi viską, ko geidžia, kažin kas beliktų.

O šiaip siūlyčiau iš pajūrio nesivežti nieko, ant ko paskui guls dulkės. Svarbiau stengtis pažinti pajūrio gamtą ir tiesiog daryti nuotraukas.

– O kaip yra su augalais?

– Saugomose teritorijose jokiu būdu negalima žaloti augalijos, nors yra niuansų, pavyzdžiui, invazinius augalus reikėtų naikinti. Bet pažvelkime į mūsų pajūrį – nuvažiavę pirmiausia pamatome visai kitą gamtą, kitokius augalus, kurių nerandame kitur.

Pajūryje auga nemažai vadinamųjų endeminių rūšių – jos paplitusios būtent tik Baltijos pajūryje. Pavyzdžiui, tai baltijinė stoklė, baltijinis pūtelis, pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė, smiltyninė druskė, pajūrinė smiltlendrė. Šiuos augalus pamatysime tik kopose ir arti jų.

Jų augimą ten nulemia keletas labai paprastų faktorių. Pirmiausia – smėlis, kurį pusto vėjas. Taip pat fiziologinė sausra – nors ir lietus lyja, ir jūra šalia, bet vanduo labai greitai susigeria į smėlį. Ir didelis druskingumas – nuo jūros vanduo druskingas ir ne visi augalai gali augti druskingame dirvožemyje.

Pavyzdžiui, kai kuriems knieti pajūryje išsikasti ir namie pasisodinti retą, į raudonąją knygą įrašytą pajūrinę zundą. Bet laukia didelis nusivylimas, nes pajūrinė zunda turi mažiausiai keletą metrų gilyn augančias šaknis, todėl išskasti praktiškai neįmanoma. Ji tokiu būdu ieško vandens.

– Tos šaknys gal ir sulaiko smėlį kopose?

– Taip, šie augalai sustabdo smėlį, o kai kurie jų specialiai sodinami. Panašias šaknis turi ir smėlį sulaiko ir muilinė guboja. Tai dykumų augalas, kuris mūsų pajūryje buvo kažkada specialiai įveistas. Jo šaknys taip pat didžiulės, netgi turi saponinų – gali putoti, tad galima naudoti kaip muilą. Rudenį muilinė guboja tampa rutulio pavidalo, nutrūksta ir vėjo nešama ridenasi per kopas barstydama savo sėklas.

– Ar apskritai kopose yra augalų, kuriuos galima skinti?

– Geriau jokių augalų neskinti ir net invazines rūšis palikti specialistams. Tarkim, kopose labai išplito raukšlėtalapis erškėtis. Jis tikrai ne visur reikalingas, nors ir sutvirtina kopas. Bet geriau palikti žmonėms patiems nenaikinti trapios pajūrio gamtos.

– Tokiu metu pajūryje daug medūzų. Įmanoma tokią medūzą parsivežti namo ir auginti?

– Teoriškai įmanoma.

– Bet ar galima?

– Laukinės gyvūnijos įstatymai iš viso neleidžia iš gamtos imti laukinių gyvūnų rūšių. Be to, medūza yra jūros gyvūnas, todėl jai reikia ir jūrinio akvariumo. Retas tokį turi namuose ir moka jį prižiūrėti. Kita vertus, tokie akvariumai brangūs.

Visų pirma medūzai reikia tokio paties vandens, koks yra Baltijos jūroje, t. y. druskingo. Galų gale stebėti medūzą kurį laiką gal ir bus įdomu, bet medūza – ne šuo. Tai – vienas paprasčiausių gyvūnų, priskiriamų duobagyvių tipui. Ji tikrai nedžiugins mūsų taip, kaip koks kitas protingas gyvūnas.

O šiaip siūlyčiau iš pajūrio nesivežti nieko, ant ko paskui guls dulkės. Svarbiau stengtis pažinti pajūrio gamtą ir tiesiog daryti nuotraukas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pritariu Linai

Pritariu Linai portretas
..ir iš grindinio išluptas unikalus senasis akmenų brukas kažkur pradingsta..

taip

taip portretas
Uzdrausti, nubausti, ibauginti, tokiu nesamoniu dar niekur pasaulija nemaciau ir negirdejau kaip Lietuvoje. Labai liudna kai sali valdo psichiskai nesveiki.

Lina

Lina portretas
Tegu akmenelių gamtosaugininkai paieško turtuolių pilaitėse.Traktoriais veža pavasarį ir ne tik nuo Karlės - niekas nemato.Aplinkiniai namų kiemai irgi ne pajūrio almenukais grįsti.O čia mat neduok dieve vaikas akmenuką darbeliams parsiveš. ,nuskurs Lietuva.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nori ženklo antims
    Nori ženklo antims

    Klaipėdiečiai, savaitgalį į Latvijos pasienį susiruošę kai kurių pigesnių prekių, stebėjosi kaimynės šalies kelininkų išmone. Atvykėlių dėmesį patraukė Rucavos miestelyje stovintis kelio ženklas. ...

  • Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių
    Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių

    Nauji tyrimai rodo, kad kai kurios pelėdų rūšys šiaurės vakarų Kalifornijoje, įskaitant šiaurinę dėmėtąją pelėdą, išgaišta dėl „tūkstančių neleistinų kanapių ūkų“ veiklos, kuriuose naudojami ...

    1
  • Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“
    Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“

    Aplinkos apsaugos pareigūnai sausio mėnesį pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos...

    3
  • Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti
    Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti

    Anksčiau niekas nebandė eiti per privačias valdas Amerikoje, ypač Montanos, Pietų Dakotos ir Teksaso valstijose, kur didelė dalis žemių priklauso privatiems asmenims, tad nebuvo galima nuspėti, ko tikėtis, sako taip keliavęs lietuvių kilmės aplink...

    1
  • Lietuvoje intensyvės žuvų veisimas
    Lietuvoje intensyvės žuvų veisimas

    Patvirtinta žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018–2020 m. programa. ...

    2
  • Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
    Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje

    Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. ...

    1
  • Kaip paukščiai išmoksta vieni kitų kalbą?
    Kaip paukščiai išmoksta vieni kitų kalbą?

    Laukti pavasario ilgai jau nebeteks. Jau po kelių mėnesių gamta pradės busti, pasigirs kiek primirštos paukščių giesmės. Ne paslaptis, kad tai, ką mes laikome paukščių giesmėmis, dažnai yra komunikacijos priemonė. Bet ar tai, ...

    1
  • Neįprasta žiema: pastebimi iki šiol išskrisdavę paukščiai
    Neįprasta žiema: pastebimi iki šiol išskrisdavę paukščiai

    Į Lietuvą pagaliau atslenka žiemos speigas ir sniegas. Nors ši žiema buvo itin šilta ir iki šiol paukščiams didelių problemų nekėlė, Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pastebi, kad į pietus nei&scar...

    1
  • Nemuno lygis ir gąsdina, ir džiugina
    Nemuno lygis ir gąsdina, ir džiugina

    Atšalus orams Nemuno vanduo pradėjo slūgti, tačiau sausio pirmą savaitę upės lygis buvo grėsmingai pakilęs iki pat betonuotos pakrantės viršaus Kauno senamiestyje. ...

    5
  • Kalniečių parko tvenkinyje apsigyvenusias gulbes išginė šaltis
    Kalniečių parko tvenkinyje apsigyvenusias gulbes išginė šaltis

    Kaune, Kalniečių parko tvenkinyje, sausio 6-ąją apsigyveno dvi gulbės.  Tuo metu Kaune oro temperatūra buvo pliusinė, tvenkinys neužšalęs, todėl paukščiai jame jautėsi gerai, galėjo plaukioti. ...

    3
Daugiau straipsnių