Gamtininkas: suvenyrų iš pajūrio geriau nesivežkite

Jei 100 km mūsų pajūrio išsidalintų visi lietuviai, kiekvienam žmogui tektų po 3 cm – vadinasi, jei visi vežtųsi viską, ko geidžia, kažin kas beliktų, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Be to, primena jis, jūros akmenėliai gražūs tik šlapi, todėl parsivežę į namus žmonės dažniausiai juos išmeta, o medūza – ne šuo, todėl stebėti ją greitai pabostų.

– Ar galima iš pajūrio namo vežtis akmenis?

– Visi mes norime iš pajūrio atsivežti kokį nors suvenyrą. Dažniausiai tai būna gintaro gabaliukas, o jei nerandame – bent jau jūros paplautas gražus akmenėlis. Bet akmenėliai ypač gražūs šlapi, o nudžiūvę jau ne tokie gražūs, todėl išmetami.

Teko dalyvauti situacijoje, kai su aplinkosaugininku pamatėme žmones, jūros akmenėlius kibirais nešančius į automobilį. Jie visai nuoširdžiai paaiškino, kad takelius sodyboje pasipuoš. Tačiau yra įstatymai, neleidžiantys iš saugomų teritorijų išvežti grunto ir riedulių.

Aplinkosaugininkas žmonėms paaiškino, kad jei 100 km mūsų pajūrio išsidalintų visi lietuviai, kiekvienam žmogui tektų po 3 cm. Vadinasi, jei visi vežtųsi viską, ko geidžia, kažin kas beliktų.

O šiaip siūlyčiau iš pajūrio nesivežti nieko, ant ko paskui guls dulkės. Svarbiau stengtis pažinti pajūrio gamtą ir tiesiog daryti nuotraukas.

– O kaip yra su augalais?

– Saugomose teritorijose jokiu būdu negalima žaloti augalijos, nors yra niuansų, pavyzdžiui, invazinius augalus reikėtų naikinti. Bet pažvelkime į mūsų pajūrį – nuvažiavę pirmiausia pamatome visai kitą gamtą, kitokius augalus, kurių nerandame kitur.

Pajūryje auga nemažai vadinamųjų endeminių rūšių – jos paplitusios būtent tik Baltijos pajūryje. Pavyzdžiui, tai baltijinė stoklė, baltijinis pūtelis, pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė, smiltyninė druskė, pajūrinė smiltlendrė. Šiuos augalus pamatysime tik kopose ir arti jų.

Jų augimą ten nulemia keletas labai paprastų faktorių. Pirmiausia – smėlis, kurį pusto vėjas. Taip pat fiziologinė sausra – nors ir lietus lyja, ir jūra šalia, bet vanduo labai greitai susigeria į smėlį. Ir didelis druskingumas – nuo jūros vanduo druskingas ir ne visi augalai gali augti druskingame dirvožemyje.

Pavyzdžiui, kai kuriems knieti pajūryje išsikasti ir namie pasisodinti retą, į raudonąją knygą įrašytą pajūrinę zundą. Bet laukia didelis nusivylimas, nes pajūrinė zunda turi mažiausiai keletą metrų gilyn augančias šaknis, todėl išskasti praktiškai neįmanoma. Ji tokiu būdu ieško vandens.

– Tos šaknys gal ir sulaiko smėlį kopose?

– Taip, šie augalai sustabdo smėlį, o kai kurie jų specialiai sodinami. Panašias šaknis turi ir smėlį sulaiko ir muilinė guboja. Tai dykumų augalas, kuris mūsų pajūryje buvo kažkada specialiai įveistas. Jo šaknys taip pat didžiulės, netgi turi saponinų – gali putoti, tad galima naudoti kaip muilą. Rudenį muilinė guboja tampa rutulio pavidalo, nutrūksta ir vėjo nešama ridenasi per kopas barstydama savo sėklas.

– Ar apskritai kopose yra augalų, kuriuos galima skinti?

– Geriau jokių augalų neskinti ir net invazines rūšis palikti specialistams. Tarkim, kopose labai išplito raukšlėtalapis erškėtis. Jis tikrai ne visur reikalingas, nors ir sutvirtina kopas. Bet geriau palikti žmonėms patiems nenaikinti trapios pajūrio gamtos.

– Tokiu metu pajūryje daug medūzų. Įmanoma tokią medūzą parsivežti namo ir auginti?

– Teoriškai įmanoma.

– Bet ar galima?

– Laukinės gyvūnijos įstatymai iš viso neleidžia iš gamtos imti laukinių gyvūnų rūšių. Be to, medūza yra jūros gyvūnas, todėl jai reikia ir jūrinio akvariumo. Retas tokį turi namuose ir moka jį prižiūrėti. Kita vertus, tokie akvariumai brangūs.

Visų pirma medūzai reikia tokio paties vandens, koks yra Baltijos jūroje, t. y. druskingo. Galų gale stebėti medūzą kurį laiką gal ir bus įdomu, bet medūza – ne šuo. Tai – vienas paprasčiausių gyvūnų, priskiriamų duobagyvių tipui. Ji tikrai nedžiugins mūsų taip, kaip koks kitas protingas gyvūnas.

O šiaip siūlyčiau iš pajūrio nesivežti nieko, ant ko paskui guls dulkės. Svarbiau stengtis pažinti pajūrio gamtą ir tiesiog daryti nuotraukas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pritariu Linai

Pritariu Linai portretas
..ir iš grindinio išluptas unikalus senasis akmenų brukas kažkur pradingsta..

taip

taip portretas
Uzdrausti, nubausti, ibauginti, tokiu nesamoniu dar niekur pasaulija nemaciau ir negirdejau kaip Lietuvoje. Labai liudna kai sali valdo psichiskai nesveiki.

Lina

Lina portretas
Tegu akmenelių gamtosaugininkai paieško turtuolių pilaitėse.Traktoriais veža pavasarį ir ne tik nuo Karlės - niekas nemato.Aplinkiniai namų kiemai irgi ne pajūrio almenukais grįsti.O čia mat neduok dieve vaikas akmenuką darbeliams parsiveš. ,nuskurs Lietuva.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Grybavimo čempionate surinko beveik 250 kg grybų
    Grybavimo čempionate surinko beveik 250 kg grybų

    Varėnoje surengtas tradicinis grybų čempionatas. Šiemet grybautojams miškas buvo itin dosnus – iš viso surinkta 245 kilogramai įvairių rūšių grybų. ...

  • S. Paltanavičius: daug kas nori žinoti, kada nušvis bobų vasaros saulė
    S. Paltanavičius: daug kas nori žinoti, kada nušvis bobų vasaros saulė

    Lietuvoje jau paskutinė rugsėjo dekada. O mums visiems svarbi žinia, kad esame kitapus rudens lygiadienio. Jis buvo ką tik – rugsėjo 22-ąją vėlai vakare, 23 val. 3 min., naktis susilygino su diena, Saulė atsidūrė dangaus pusiaujo ir ekliptikos...

  • Žuvinte – rekordiniai žąsų ir gervių susitelkimai
    Žuvinte – rekordiniai žąsų ir gervių susitelkimai

    Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių gerbėjams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrąją dekadą Žuvinto pelkėje nakvojo apie 3000 gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. ...

  • Didelės varlės ėdė dinozaurus ir krokodilus
    Didelės varlės ėdė dinozaurus ir krokodilus

    Varlės, pramintos vaizdo žaidimo personažu „Pac-Man“ dėl savo ėdrumo, patraukė mokslininkų dėmesį – ne dėl burnų dydžio, o gebėjimo atsikąsti aukos, kuri prilygsta paties varliagyvio dydžiui. Kaip rašoma leidinyje &bdqu...

  • Lenkijoje iškrito pirmas sniegas
    Lenkijoje iškrito pirmas sniegas

    Turistai pakilę keltuvu į Tatrų viršukalnę Lenkijoje buvo gerokai nustebinti storokos sniego dangos. ...

    3
  • Grybai – ir skanu, ir pavojinga
    Grybai – ir skanu, ir pavojinga

    Pagaliau grybų pilni miškai ir Vakarų Lietuvoje. Nors neseniai nuo apsinuodijimo grybais mirusios moters istorija sukrėtė visus rudens gėrybių mėgėjus, internete miškų lankytojai dalijasi mažai kam pažįstamų grybų nuotraukomis ir pa...

  • 5 stebinantys faktai apie tarakonus
    5 stebinantys faktai apie tarakonus

    Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos a...

  • Vokietijoje nušautas pirmą kartą po 250 metų pasirodęs stumbras
    Vokietijoje nušautas pirmą kartą po 250 metų pasirodęs stumbras

    Pasaulio gamtos fondas (WWF) ketina pateikti kaltinimus Vokietijos Lebuso miesto valdžiai dėl sprendimo nušauti ten pasirodžiusį laukinį stumbrą, pranešė britų laikraštis „The Independent“. ...

    4
  • Miškuose – ir 1,5 kg sveriantys grybai
    Miškuose – ir 1,5 kg sveriantys grybai

    Rudens gėrybių sezonas jau įgavo pagreitį, o grybautojai negali atsistebėti jų gausa. Tarp įprastų bei visiems pažįstamų grybų kartais pasitaiko išskirtinių laimikių – gigantiškųjų kukurdvelkių. ...

  • Medžių ir grybų draugystė: kur ieškoti baravykų, o kur – raudonikių
    Medžių ir grybų draugystė: kur ieškoti baravykų, o kur – raudonikių

    Patyrę grybautojai ne tik žino slaptas grybų augimo vietas, bet ir kokios rūšies grybų galima rasti po tam tikrais medžiais. Pasak Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo Almanto Kulbio, kai kurie grybai netgi pana&sca...

Daugiau straipsnių