Didelių karščių bangai trečiadienį apėmus dalį Europos, Prancūzijoje dėl per didelės tinklų apkrovos daug kur nutrūko elektros tiekimas, o Vimbldono teniso turnyro gerbėjams grėsė patirti šilumos smūgį, tačiau zoologijos sodų gyventojams atsivėrė reta galimybė pasigardžiuoti ledais.

Temperatūrai kai kur pakilus iki 40 laipsnių Celsijaus, Jungtinės Tautos perspėjo, kad kaitros bangos tampa dažnesnės ir smarkesnės dėl klimato pokyčių, taip pat ragino šalis kurti perspėjimo sistemas, kuriomis žmonės būtų informuojami apie pavojus.

Nyderlandų zoologijos sodo „Safaripark Beekse Bergen“ darbuotojai jau parengė nepaprastąsias priemones, tokias kaip ledo kubeliai pavianams, vėsūs dušai drambliams ir specialūs mėsos ir vaisių skonio ledai katiniams lemūrams.

Romos pagrindinis zoologijos sodas taip pat neketina atsilikti: orangutanams buvo pasiūlyta vaisių ir daržovių skonių ledų bei džiovintų figų, apibarstytų smulkintais kiaušiniais ir vabzdžiais.

Tuo tarpu žmonėms buvo sunkiau: apie milijonas namų vakarų Prancūzijoje liko be elektros naktį iš antradienio į trečiadienį, kai kaitra atslinko į šalį iš Ispanijos. Trečiadienio rytą didelis elektros tinklų gedimas taip pat ištiko Bretonę, kur oro vėsinimo ir vėdinimo prietaisais nebegalėjo pasinaudoti 100 tūkst. namų ūkių.

Londone buvo užfiksuotas Vimbldono teniso turnyro karščiausios dienos rekordas – 35,7 laipsnio Celsijaus. Ši temperatūra buvo daugiau negu laipsniu didesnė už ankstesnį rekordą, užfiksuotą 1976 metais.

Vienas kamuoliukų padavinėtojas nualpo; taip pat buvo pritaikyta turnyro taisyklė, kad moterims tarp antrojo ir paskutinio seto būtų daroma 10 minučių pertrauka, nors kai kurie kritikavo, kad tokia pati pertrauka nebuvo suteikta vyrams tenisininkams.

Titulą ginantis čempionas Novakas Džokovičius dėl to neišgyveno, pareiškęs, kad „nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi“.

Kitur Britanijos sostinėje viešose vietose veikiantys fontanai virto improvizuotais paplūdimiais. Tėvai deginosi ant suolelių o jų maudymosi kostiumėlius vilkintys vaikai turškėsi fontano vandenyje prie King Kroso stoties.

Tuo tarpu Briuselyje buvo sunku pasakyti, ar Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) labiau prakaituoja dėl kaitros, ar dėl Graikijos skolų krizės spaudimo.

Per spaudos konferenciją jis juokavo: „Kaskart, kai pasikasau arba nusišluostau kaktą, jūs fotografuojat. Dabar žinau, ką daryti, kad patekčiau į rytojaus laikraščius!“

JT perspėjimas

Dar viena kaitros banga, kuri tikriausiai truks bent devynias dienas, penktadienį apims Ispaniją, o vėliau nuslinks į Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir Rytų Europą, pranešė Ispanijos nacionalinis orų biuras.

Padėtis bus itin sunki pirmadienį, kai kuriuose Ispanijos regionuose temperatūra gali pasiekti 44 laipsnius. Šias karštas oro mases atneš vėjai iš Afrikos.

Ekstremali kaitra labai pavojinga, ypač senyvo amžiaus žmonėms, mažamečiams ir ligoniams.

Vėliausia didelė kaitros banga 2003 metais Europoje nusinešė apie 70 tūkst. žmonių gyvybių, o Portugalijoje praeitą karštąjį savaitgalį mirė apie 100 žmonių daugiau negu įprasta, nurodė šalies sveikatos apsaugos institucijos.

Britanijoje pirmąja tiesiogiai su karščių banga susieta auka tapo vienas tėvas, kuris, kaip praneša žiniasklaida, nuskendo mėgindamas išgelbėti mažametę dukrą, pradėjusią skęsti, kai jie mėgino atsivėsinti maudydamiesi vienoje upėje šiauriniame Kambrijos regione.

Senyvi, ligoti arba kai kuriuos vaistus vartojantys žmonės yra ypač pažeidžiami, nes jų kūno temperatūros sistema gali būti sutrikusi, todėl gresia didesnė šilumos smūgio tikimybė.

Be to, maži vaikų organizme „išsiskiria daugiau šilumos dėl medžiagų apykaitos, jie mažiau gali prakaituoti, o jų organizmo vidaus temperatūra kyla greičiau, stingant skysčių“, sakoma Britanijos nacionalinės sveikatos tarnybos pranešime.

Jungtinės Tautos paragino sukurti perspėjimo sistemas, kurios praneštų apie karščių bangų pavojų sveikatai ir informuotų žmones, kaip apsisaugoti.

Prancūzija ir Belgija buvo tarp šalių įsidiegusių tokias sistemas po pražūtingos 2003-ųjų kaitros bangos.

Tačiau kitose šalyse tokios sistemos nėra įprastos, naujienų agentūrai AFP sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnas Diarmidas Campbellas-Lendrumas (Diarmidas Kampbelas-Lendrumas), reikšdamas susirūpinimą dėl padėties kai kuriose valstybėse, tarp jų Pakistane, kur daugiau negu 1,2 tūkst. žmonių neseniai mirė per didelius karščius pietiniame regione.

Ta krizė įvyko praėjus mėnesiui po panašios kaitros bangos kaimyninėje Indijoje, pareikalavusios per 2 tūkst. žmonių gyvybių.