Kenkti gali prisilietimas prie plastikinės eglutės

Anot KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjos Ingos Gurauskienės, plastikinės eglutės nėra draugiškos aplinkai dėl medžiagų, kurios naudojamos šias eglutes gaminant. „Dažniausiai eglutės gaminamos naudojant polivinilchloridą, kuris yra kancerogeniškas tiek gamybos, tiek naudojimo metu. Jas naudojant į aplinką išskiriamos pavojingos cheminės medžiagos, kurios, susijungusios su namų dulkėmis, patenka į kvėpavimo takus“, – akcentuoja specialistė.

Jos teigimu, reikėtų nepamiršti, kad dirbtinės eglutės dažniausiai gaminamos Kinijoje, todėl poveikį gamtai jos daro ir dėl ilgai trunkančio transportavimo – išskiriama daug anglies dvideginio. „Tai kelia šiltnamio efektą ir taip pat daro įtaką aplinkai. Galiausiai, šios eglutės nėra perdirbamos, todėl jos negali būti grąžinamos atgal į ekonomiką. Jos tiesiog palaidojamos sąvartyne“, – sako I. Gurauskienė.

Ji priduria – namuose stovinčios eglutės į aplinką skleidžia lakiuosius organinius junginius ir kitas pavojingas medžiagas, kurios patenka į kvėpavimo takus. Be to, poveikis sveikatai gali būti daromas ir per odą: „Todėl patartina, jeigu namuose stovi eglutė, vaikus mokyti, kad ją reikėtų liesti kuo mažiau, nes tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių.“

Sveikatai kenkia ir gyvos eglutės

Pasak I. Gurauskienės, dirbtinės eglutės turi du pranašumus – jas galima naudoti daugybę metų ir jos nemeta spyglių. „Dėl to žmonės dažniausiai renkasi dirbtines eglutes. Be to, ji idealiai graži, tokia, kokios noriu. [...] Tačiau, kaip minėjau, dirbtinės eglutės poveikis [gamtai] daug didesnis. Tai, kad jo poveikis aplinkai būtų sumažintas arba sulygintas su tuo, kai kiekvienais metais kertama natūrali eglutė, reikėtų dirbtinė eglutę naudoti 20 metų“, – teigia specialistė.

Jos tvirtinimu, vis dėlto praktika rodo, kad paprastai žmones dirbtines eglutes naudoja maždaug šešerius metus. Po to turima eglutė žmonėms nusibosta, todėl jie įsigyja naują.

Perkantieji tikras eglutes turėtų žinoti, kad jos taip pat gali daryti neigiamą poveikį sveikatai – spygliuočių derva ar ant eglučių natūraliai gyvenantys pelėsiai ir grybeliai gali kelti alergiją. Be to, pelėsis gali kauptis ir vandenyje, kuriame eglutė būna pamerkta. „Kartais eglutės, auginamos pramoniniu būdu, stengiantis išlaikyti kuo geresnį jų stovį, yra purškiamos cheminėmis medžiagomis, kurios taip pat gali turėti neigiamo poveikio“, – priduria pašnekovė.

I. Gurauskienė siūlo ieškoti alternatyvų. Rinkoje, specialistės teigimu, jau yra atsiradusių aplinkai mažiau kenksmingų plastikinių eglučių, kurios pagamintos iš polietileno. „Renkantis tradicinę plastikinę eglutę reikėtų atsižvelgti į jos sudedamąsias dalis, medžiagas. Eglutės, kurios pagamintos, naudojant polietilenus, yra perdirbamos ir mažiau pavojingos aplinkai“, – akcentuoja I. Gurauskienė.

Ji priduria – šiais laikais nevertėtų rinktis tik tarp tikrų ir dirbtinių eglučių, galima pasirinkti kūrybingesnį variantą: „Egzistuoja labai daug kitų, aplinkai palankesnių, alternatyvų. Tokių, kaip kūrybinės eglutės, kurios pagamintos iš daiktų, medžiagų, naudojamų namuose. Tai gali būti kad ir senos knygos, buteliai, ar kitokios priemonės.“