- BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukinių gyvūnų populiacijos per pastaruosius keturis dešimtmečius sumažėjo daugiau nei perpus, o žmonių per tą laikotarpį pasaulyje padaugėjo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta studija, pagrįsta per 3 000 stuburinių rūšių padėties tyrimais.
Reprezentatyvios imtys rodo, kad per laikotarpį nuo 1970-ųjų iki 2010-ųjų sausumos ir jūrinių gyvūnų rūšių populiacijos sumažėjo 39 proc., o gėlavandenių gyvūnų – 76 proc., nurodė žaliųjų organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (WWF) savo 2014 metų ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (2014 Living Planet Report).
Remdamiesi šiais skaičiais, mokslininkai nustatė, kad „žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių ir žuvų skaičius pasaulyje vidutiniškai yra perpus mažesnis negu buvo prieš 40 metų“, sakoma dokumente.
Populiacijų sumažėjimas 52 proc. patvirtina, kad žmonija gamtos išteklius naudoja daug sparčiau negu jie sugeba atsikurti, perspėjo WWF.
Ankstesnėje ataskaitoje, paskelbtoje 2012 metais, buvo nurodyta, kad laukinių gyvūnų populiacijos 1970–2008 metais vidutiniškai sumažėjo 28 proc., tačiau ta analizė buvo pagrįsta tik 2 688 rūšių tyrimais.
Naujoje ataskaitoje apibendrinti duomenys apie daugiau negu 10 tūkst. populiacijų gausėjimą arba nykimą. Mokslininkai šįkart surinko duomenų apie 3 038 rūšis – pradedant miškiniais drambliais, baigiant rykliais, vėžliais ir albatrosais.
Tyrėjai pabrėžė, kad žmonės eikvoja gamtinius išteklius tokia sparta, kad jų poreikiams patenkinti reikėtų pusantros Žemės planetos. Miškai kertami sparčiau negu spėja atželti ir subręsti, o žuvų vandenynuose sugaunama daugiau negu jų prisiveisia.
„Naudojame gamtos dovanas, tačiau galėtume naudotis daugiau negu viena Žeme“, – WWF generalinis direktorius Marco Lambertini (Markas Lambertinis) rašo kas dvejus metus leidžiamos ataskaitos pratarmėje.
„Imdami iš mūsų ekosistemų ir gamtinių procesų daugiau negu gali atsikurti, sukeliame pavojų savo pačių ateičiai“, – pabrėžė jis.
Per tirtą laikotarpį žemės ūkio našumas padidėjo dėl geresnių ūkininkavimo ir drėkinimo metodų, tačiau pasaulyje smarkiai pagausėjus žmonių, sumažėjo vienam gyventojui tenkanti „biologinė talpa“ – biologiškai aktyvios teritorijos plotas, teikiantis naudingas biologines medžiagas ir sugeriantis žmonių veiklos atliekas, tokias kaip anglies dvideginis.
Žmonija 1970–2010 metais pagausėjo nuo maždaug 3,7 mlrd. iki beveik 7 mlrd. žmonių.
„Taigi nors pasaulio mastu biologinė talpa padidėjo, dabar (kiekvienam žmogui) jos lieka vis mažiau“, – sakoma WWF ataskaitoje.
Organizacija perspėjo, kad „prognozuojant, jog pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 metų pasieks 9,6 mlrd., o iki 2100-ųjų – 11 mlrd., kiekvienam iš mūsų prieinamos biologinės talpos dar labiau sumažės“.
Šiame tyrime taip pat akcentuojami gamtinių išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės nykimo skirtumai įvairiose šalyse ir regionuose.
„Mažų pajamų šalys palieka mažiausią pėdsaką, bet kenčia nuo didžiausios ekosistemų nykimo“, – rašoma dokumente.
Laukinė gyvūnija sparčiausiai nyksta atogrąžose: ten populiacijos vidutiniškai sumažėjo 56 procentus. Vidutinio klimato juostos regionuose šis rodiklis buvo apie 36 procentai.
Didžiausią netektį patyrė Lotynų Amerika: joje populiacijos sumažėjo vidutiniškai 83 procentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...