- LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą daugeliui gyvenančių salose, kurios kyšo vos vieną kitą metrą virš vandenyno.
Tokios Ramiojo vandenyno salų valstybės kaip Vanuatu, Tuvalu, Kiribatis, Maršalo salos ar Maldyvai Indijos vandenyne virš jūros lygio yra pakilusios vos vieną kitą metrą. Todėl valstybių vadovai nuolat įspėja tarptautinę bendruomenę, kad jeigu jūros lygis per ateinantį šimtmetį kils bent pusmetriu, kaip šiemet prognozavo Arkties tarybos AMAP grupės ekspertai, tai vandenynas gali apsemti nemažai salų. Ir ne tik per audrų sukeltus potvynius, kaip pasitaiko dabar. Pavyzdžiui, Maršalo salų pakrantėse dėl šių potvynių jau išplauta nemažai kapinių.
„2015 m. pradžioje pirmą kartą ciklonas Pamas smogė Vanuatu salai. Taip pat Tuvalu salai ir netgi mūsų pietinėms saloms. Tai nauja patirtis. Tokių audrų nebūdavo. Ši tendencija kelia nerimą mūsų tautai. Kas bus toliau?“ – baiminasi Kiribačio prezidentas Anote Tongas.
Kol kas per pastarąjį šimtmetį bendras jūros lygis pakilo apie dvidešimčia centimetrų ir apčiuopiamų įrodymų, kad minėtos salų valstybės jau pradėtų skęsti – nėra.
Naujosios Zelandijos Auklando universiteto Paulo Kencho mokslininkų komanda netgi sako, kad tokios koralų salos kaip Tuvalu iš tikrųjų auga. Sostinės Funafuti sala per šiuos šimtą metų gavo 32 hektarus naujos žemės.
Atrodo, kad rifų koralų salos prisitaiko prie augančio jūros lygio keisdamos formą. Tačiau žmonėms persiketi vis tiek gali tekti, nes jau nutiesti keliai formos juk nepakeis. O augantis jūros lygis vis tiek gali apsemti žemynų pakrančių miestus ar įprastas salas.
Prie Bangladešo esanti Kutubdios sala per pastaruosius 30 metų iš tikrųjų jau prarado ketvirtadalį teritorijos. Dėl to į žemyną persikėlė 40 tūkst. žmonių. Kutubdios saloje tebegyvena 100 tūkst. žmonių, valdžia pastatė apsauginių įtvirtinimų. Tačiau daug jų jau išplauti.
Salą tirianti Bangladešo nevyriausybinė organizacija „Coast“ įtaria, kad per ateinančius 50 metų visa Kutubdios sala atsidurs po vandeniu. Problemų gali kilti ir Bangladešo pakrantei. Ten gyvena 39 mln. žmonių ir valstybė jau kaupia pinigus, specialiam klimato kaitos fondui kasmet skiriama apie 6 proc. biudžeto.
Plačiau – žurnalisto Algirdo Acaus reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...