Brakonieriai vis dar patenka į gamtosaugininkų rankas | Diena.lt

Brakonieriai vis dar patenka į gamtosaugininkų rankas

Pavasaris gamtosaugininkams yra intensyviausio darbo metas, nes per nerštą nemažai žvejų nepaiso draudimų ir bando gaudyti žuvis neteisėtais būdais. Nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos išaiškinama daugiausia pažeidimų, gamtos saugotojai dažniausiai dirba naktimis ir savaitgaliais.

Sužalotos žuvys gaišta

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas pasakojo, kad didžiausia dalis gamtosaugininkų pričiuptų žvejybos taisyklių pažeidėjų būna neįsigiję žvejo mėgėjo bilieto arba kortelės. Kontrolė, ar žvejai atlikę šią prievolę, atima daugiausia gamtosaugininkų laiko. Dažniausiai įkliuvusieji teisinasi tiesiog pamiršę įsigyti bilietą, kiti viliasi, kad liks nepastebėti. Per metus tokių užuomaršų nutveriama keli šimtai.  

Kur kas šiurkštesni pažeidimai yra žvejyba tinklais bei kitomis neleistinomis priemonėmis ir būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai yra visų rūšių ir dydžių tinklai, neleistinos žuvų gaudyklės, žeberklai, kabliavimo įnagiai, kai didžiulį trišakį kablį bandoma vilkti ir pakirsti žuvis už šono.

„Kabliavimo būdu gaudoma, kai daug žuvų susiburia į vieną vietą, dažniausiai neršto metu. Tokiais trišakiais sužalojama labai daug žuvų, kabliai jas užkabina už įvairių kūno vietų, o sužeistos jos dažniausiai žūva. Taip dažniausiai gaudomi karšiai, sterkai, Todėl žvejyba kabliuojant laikoma šiurkščiu žvejybos būdu, gaila, bet būtent taip elgiasi nemažai žvejų“, – paaiškino V.Marozas.

Būtent tokių pažeidimų yra apie 15 proc., palyginti su visais, išaiškinamais gamtosaugininkų. Inspektoriai žino brakonierių mėgstamiausias vietas.

Užkietėjęs brakonierius nesiliauja

Prieš kelerius metus rudeninio šlakių neršto metu pareigūnai vieną brakonierių per porą mėnesių pagavo keturis kartus. Vieną kartą jis buvo prisigaudęs šlakių ir lašišų, tad pareigūnai apskaičiavo, kad šis vyras gamtai padarė 12 tūkst. eurų žalą.

Šis brakonierius yra vienas piktybiškiausių Klaipėdos regione. Tik tada, kai už kriminalinius nusikaltimus nuteistas pusmečio laisvės atėmimo bausme vyras buvo pasiųstas už grotų, gamtosaugininkai gavo atokvėpio.

O neseniai brakonierius vėl įkliuvo Ketvergių karjero tvenkinyje žvejodamas tinklais. Darbo neturinčiam vyrui neteisėta žvejyba yra pragyvenimo šaltinis. Šis žmogus renkasi vis kitus vandens telkinius ir veikia vienas, todėl jį susekti nelengva. 

Griežtesni įstatymai pakeitė padėtį

„Stebėdami kelerių pastarųjų metų tendencijas džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių ryžtasi pažeisti žvejybos taisykles. Manau, kad prieš penkerius metus dešimteriopai padidintas gamtai padarytos žalos vertinimas turėjo didžiulę įtaką brakonierių elgesiui. Iki tol jie nebijodavo rizikuoti, nes nedidelė suma už gamtai padarytą žalą jų nebaugino. Tada neretas išdrįsdavo žuvis gaudyti tinklais. Tačiau, kai prieš ketverius metus visa Lietuva išgirdo, kad Kretingos rajone pričiupti brakonieriai turės atlyginti 60 tūkst. litų įvertintą gamtai padarytą žalą, šiurkščių pažeidimų skaičius labai greitai pradėjo mažėti. Netrukus jų sumažėjo perpus“, – tikino V.Marozas. 

Gamtosaugininkai vis dažniau sulaukia žmonių pranešimų apie brakonierių veiklą. Į tokius skambučius pranešimų priėmimo centro budėtojai reaguoja ir savaitgaliais, ir naktimis.

Su gamtosauga nesusiję žmonės nebijo skambinti ir domėtis, ar pastebėta kitų asmenų veikla teisėta. Dažniausiai jie įspėja pažeidėjus, kad praneš apie jų vykdomą piktadarybę prieš gamtą, ir tik jeigu brakonieriai nesiliauja, praneša aplinkos apsaugos inspektoriams.

Kniaupo įlankoje ir Krokų lankoje žvejoti draudžiama visus metus. Ten veisiasi ir visus metus gyvena labai daug žuvų, todėl šios vietos bene labiausiai vilioja brakonierius. Kai žalos gamtai įvertinimas pastebimai padidėjo, juos beveik pavyko atpratinti nuo noro pagauti grobį.

Kuršių mariose dažniau įkliūva žvejai, susigundę nepaleisti mažesnių nei leidžiama žvejoti žuvų.

Ginklai – tik pagąsdinimui

Prieš 15 ar 20 metų gamtos inspektoriai į reidus važiuodavo apsiginklavę automatais. Nors brakonieriai ne visada pagaudavo labai daug žuvų, bet elgdavosi itin įžūliai ir net pavojingai. Tokie laikai jau sena praeitis.

Dabar inspektoriai taip pat turi tarnybinius ginklus, tačiau kontroliuodami žvejus jų nenaudoja.

Kai žvejyba elektros žūklės aparatais tapo kriminaliniu nusikaltimu, brakonierių su tokiais aparatais nutveriama vos vienas kitas per kelerius metus. 

Kuršių mariose pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir brakonierių paliekamų tinklų. Prieš aštuonerius metus inspektoriai per metus ištraukdavo iš marių iki 20 kilometrų tinklų, dabar jų randama tik apie poros kilometrų ilgio.

Ne vienas žvejys džiaugiasi, kad aktyviai dirbantys gamtosaugininkai suteikia vilčių, jog žuvų vandens telkiniuose daugės.

Statistika 

Klaipėdos regione inspektoriai patikrino

2017 m. – per 7 tūkst. žvejų mėgėjų,

2016 m. – apie 6 tūkst.,

2015 m. – 5,5 tūkst.,

2014 m. – apie 6 tūkst.

2013 m. – 9,5 tūkst.

Žvejo bilieto neturėjo, aplinką šiukšlino ir žvejybos sąlygų nesilaikė

2017 m. –  699 asmenys,

2016 m. – 364 asmenys,

2015 m. – asmuo.

Nustatyti šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimo atvejai                                   

2017 m. – 111,

2016 m. – 186,

2015 m. – 161.        

Apskaičiuota žala žuvų ištekliams                 

2017 m. – 29 tūkst. eurų,

2016 m. – 48 tūkst. eurų,

2015 m. – 55 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių