- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik dešimtadalį Lietuvos teritorijos užima pelkės, vienos jų – saugomos, kitos – naudojamos kaip durpynai. Daugelis Europos Sąjungos šalių griežčiau reglamentuoja pelkių apsaugą, nes jų turi nedaug ir siekia atkurti buvusias pelkes.
O kad nereikėtų kasti durpynų bandoma auginti kiminus ir iš jų gaminti substratą augalams.
Kiminų šalimi vadinama Aukštumalos pelkė, slūgsanti Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke. Šių samanų sluoksnis, iš kurių susidaro durpės – čia siekia 6 metrus.
„Pagrindinė samana, kuri gamina durpes, – kiminai. Šioje pelkėje jų yra 12 rūšių, įvairių spalvų“, – teigė Saugomų teritorijų tarnybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis.
Aukštumalos pelkėje aptinkama 200 įvairių augalų rūšių. Virš pelkės sklandantis jūrinis erelis – vienas iš 17 čia gyvenančių paukščių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Gausu ir kitų retųjų augalų bei gyvūnų. Aukštumala vilioja ir pelkiniais ežerėliais, jų čia kone 400. Ši aukštatpelkė išskirtinė ir tuo, kad yra pirmoji pasaulyje daugiau nei prieš 100 metų moksliškai ištirta ir aprašyta.
Iki šiol pavyko išsaugoti maždaug trečdalį pelkės – 900 hektarų, kitur nusausinta, kasamos durpės. Pasak tyrinėtojo R. Pakalnio, pelkių vertė – itin didelė, nes jos, kaip ir miškai, yra tarsi žemės plaučiai.
„Pelkės sumažina šiltnamio dujų išsiskyrimą į aplinką. Natūralių pelkių reikšmė, mažinant šiltnamio dujų išsiskyrimą – labai didelė. Kitas dalykas, jeigu jau pradedama eksploatuoti, tai sustiprėja neigiama įtaka. Tad reikia atkurti, atstatyti, vandens lygį, pakelti jį ir tada pelkė formuosis intensyviau“, – aiškino specialistas.
Kad būtų pakeltas vandens lygis, ant pratakų kanalėlių statomos užtvankėlės, jų iki metų pabaigos bus visas tūkstantis. Neseniai atnaujinus ir prailginus Aukštumalos pažintinį taką, pasak parko direktoriaus, lankytojų kelis kartus pagausėjo.
„Tikrai dar trūksta ir vietos mašinoms, ir tualetų trūksta, ir mažai infrastruktūros. Bandysim su rajono savivaldybės pagalba tai išspręsti artimiausiu metu“, – sakė Vaidas Pavilionis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius.
Daugelis Europos Sąjungos šalių griežčiau nei Lietuva reglamentuoja pelkių apsaugą, nes jų turi nedaug, todėl siekia atkurti buvusias pelkes. Tačiau atkurti ekosistemą, brangu ir ilgai trunka. Tad, pavyzdžiui, Vokietijoje, kad nereikėtų kasti durpynų, bandoma auginti kiminus, iš kurių susidaro durpės ir taip pasigaminti substrato augalams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...