Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos sąjungos (ES) šalių, namuose galima laikyti visus gyvūnus, kurių nedraudžia specialus Aplinkos ministerijos patvirtintas sąrašas. Visgi tokie draudžiantys sąrašai prastai apsaugo ir dėl nuolat kintančių prekybos gyvūnais tendencijų turi būti dažnai atnaujinami. Todėl vis daugiau ES narių žvilgčioja į Belgiją ir ką tik ja pasekusia Olandija, kuriose galioja priešinga taisyklė – namuose galima laikyti tik į leidžiamų laikyti rūšių sąrašą įtrauktus gyvūnus, kurie pripažinti kaip tinkami ir saugūs.

Lietuvoje šiuo metu galioja „negatyvus” sąrašas – jis leidžia gyventojams kaip augintinį namuose laikyti bet kokį į „Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių” sąrašą neįtrauktą gyvūną. Į šį sąrašą Lietuvoje patenka primatai, krokodilai, visi kloakiniai gyvūnai ir kiti.

Kadangi prekyboje nuolat pasirodo naujos gyvūnų rūšys, kartais – mokslininkams menkai žinomos, sąrašą reikia nuolat prižiūrėti ir atnaujinti.

Visgi Europoje plinta nauja praktika – „pozityvusis” sąrašas, nurodantis, kurias gyvūnų rūšis gyventojai gali laikyti namuose kaip augintinius.

Tokius sąrašus sudaro gyvūnų gerovės, visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos ekspertų darbo grupės, kurios, remdamosis objektyviais kriterijais, įvertina rūšių tinkamumą laikyti namuose.

Tokia praktika, kuriai pritaria ir ES Teisingumo teismas, keletą metų jau galioja Belgijoje, neseniai ja pasekė ir Olandija. „Pozityvaus” sąrašo galimybę šiuo metu svarsto ir Suomija, Norvegija, Graikija, Kroatija, Vokietija, Austrija ir Latvija. Šiose šalyse šiuo metu galioja draudžiamų laikyti rūšių sąrašai.

Draudžiantis sąrašas – brangus

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, „negatyvieji” sąrašai vis dar daug kur galioja dėl susiklosčiusios tradicijos, kuri ilgai nebuvo kvestionuojama.

„Tikiu, kad Olandijos ir Belgijos pavyzdžiu paseks daugiau šalių ir Europoje situacija keisis, turint galvoje, kad „negatyvieji” sąrašai prastai užtikrina gyvūnų apsaugą, prevenciją nuo gyvūnų laikymo sąlygojamų problemų, jų įgyvendinimo užtikrinimas valstybei brangiai kainuoja ir smarkiai apkrauna tarnautojus darbu, jau nekalbant apie riziką, kurią patiria laikantys tokius gyvūnus”, - sakė B.Kymantaitė.

„Negatyvieji” sąrašai reikalauja daug darbo, kadangi juose turi būti įvertinami visi įmanomi laukiniai gyvūnai. Tai daroma siekiant užtikrinti pačių gyvūnų ir juos laikančių žmonių gerovę ir saugumą bei apsaugą nuo žmonėms perduodamų zoonozinių ligų. Paprastai į draudžiamuosius sąrašus patenka ir invazinės bei nykstančios rūšys.

Be to, jei šalyje galioja „negatyvusis” sąrašas, kaskart, pastebėjus galimą pavojų dėl naujai atvežtos ir šalyje ar žemyne populiarėjančios gyvūno rūšies, sąrašą tenka papildyti. Tai užtrunka ilgai, todėl sąrašai paprastai atsilieka nuo gyvūnų prekybos ir laikymo tendencijų. Pavyzdžiui, kai į ES buvo užtrausta įvežti raudonąjį Šiaurės Amerikos vėžlį, juos greitai pakeitė geltonausiai vėžliai, kurie vietinėms ekosistemoms pridarė reikšmingos žalos.

Ateities sprendimas – leidžiantis sąrašas

„Pozityvusis” Olandijoje ir Belgijoje galiojantis sąrašas – tai glaustas sąrašas žinduolių rūšių, kurios bet kas gali laikyti namuose be specialių reikalavimų.
Margot Décory, atstovaujanti Olandijos egzotinių žinduolių gelbėjimo centrą „AAP”, sako, kad tokie sąrašai yra sudaromi remiantis atsargumo principu „draudžiama, nebent įrodyta, kad saugu”.

„Toks sąrašas, kaip yra nurodęs ES Teisingumo teismas, turi būti objektyvus bei nediskriminuojantis. Todėl Olandijoje „Wageningen” universiteto specialistai sukūrė sistemą, pagal kurią mokslininkų darbo grupė galėjo įvertinti kiekvienos rūšies, planuojamos įtraukti į „pozityvų” sąrašą, riziką”, - sakė M. Décory.

Seniausiai „pozityvų” sąrašą naudojančioje Belgijoje leidžiamų laikyti augintinių sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į galimybę užtikrinti gyvūnų gerovę, gyvūno savininko ir visuomenės sveikatai keliamą riziką bei gamtos apsaugą.

„Egzotinės rūšys turi specifinius dietos, aplinkos ir elgsenos poreikius, kurie ne visada yra žinomi, juos sudėtinga realizuoti. Kai laikomi kaip augintiniai, jie dažnai kenčia ir anksti nugaišta. Pavyzdžiui, graužikui degu reikalinga dieta, kurioje nėra cukraus. Tačiau nelaisvėje jie dažnai maitinami vaisiais, dėl to tampa diabetikais ir apanka. Jų racione būna ir daug riebalų, taigi išsivysto kepenų ligos, gyvūnai viduriuoja”, - argumentavo Olandijos organizacijos atstovė.

Atsarga gėdos nedaro

Kai kurios šalys, tarp jų – ir Lietuva – taiko ir papildomas saugumo priemones.

Devyniolikoje Europos šalių kai kurių egzotinių gyvūnų laikymui namuose yra privaloma gauti leidimą arba būtina gyvūną užregistruoti. Visgi tokia priemonė neapsaugo nuo naujų egzotinių rūšių atsiradimo prekyboje.

Lietuvoje gyvūnų parduotuvių darbuotojai, parduodami egzotinį augintinį, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu pirkėjui privalo raštu pateikti informaciją jo laikymo sąlygas. Tačiau šio reikalavimo įgyvendinimą sudėtinga prižiūrėti.

Nei „negatyvus”, nei „pozityvus” sąrašas zoologijos sodų ar muziejų-akvariumų neliečia – taisyklės galioja tik namuose augintinius laikantiems asmenims.