- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
LRT RADIJO klausytojas Jolajus iš Kauno domisi, ar grybas, augantis visai prie pat musmirės, gali būti valgomas.
„Savaitgalį grybaudamas radau baravyką, kuris augo visai šalia raudonos musmirės. Jų kotai praktiškai lietėsi, atrodė, kad grybai būtų išaugę iš to paties kelmo, nors savo išvaizda baravykas tikrai nebuvo panašus į musmirę, ir atvirkščiai: du tikri savo išvaizdos grybai, kaip iš knygos. Norėjau paklausti, ar toks baravykas nebus nuodingas ir kaip tokie skirtingi grybai galėjo išaugti šalia“, – teiraujasi klausytojas.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslo asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad toks baravykas tikrai nėra nuodingas, mat perimti kito grybo savybių jis negali.
Pašnekovas primena, kad musmirių rankomis geriau neliesti. „Ypač – žaliųjų musmirių, kadangi jos – ypatingai nuodingos. Raudonos – mažiau pavojingos, tačiau, jei jau palietėte, gerai nusiplaukite rankas“, – sako V. Varanavičius.
Vis dėlto paaiškinti, kaip du grybai išaugo beveik toje pačioje vietoje, grybų ekspertas negali: „Tai – gamtos fenomenas, kurio negali numatyti. Kur sėklos pasisėjo, ten grybas ir išaugo. Vienas kitam augti jie netrukdo.“
Pasak V. Varanavičiaus, grybaujant svarbu žinoti, kokius grybus galima rinkti ir valgyti, o kokius – ne. „Jeigu žmonės nesupranta, kokius grybus rinkti ir valgyti, Lietuvoje jau yra pakankamai literatūros“, – teigia pašnekovas. Jo žodžiais, norintiems grybauti galima nusipirkti nedidelį grybų žinyną, kurį pravartu su savimi neštis į mišką ir, iškilus klausimui dėl grybo, pasitikrinti.
„Tačiau jeigu vis dar kyla abejonių, geriau tokio grybo neimti“, – įspėja Lietuvos miško grybų ir uogų verslo asociacijos vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...