- Madona Lučkaitė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukinių gyvūnų jaunikliai neturi kvapo ir tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų, LRT RADIJUI aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys. Jo tvirtinimu, parsinešus jauniklį į namus ar palaikius ant rankų, gyvūnėlis įgyja kvapą ir tampa pažeidžiamas gamtoje.
Aplinkos ministerija primena, kad teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Pasak ministerijos, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos žmonės parsineša namo, klaidingai manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti.
– Ar iš tiesų gyvūnų jauniklių tariama globa yra tokia didelė bėda?
– Iš tikrųjų problema yra ir ji kartojasi daugybę metų kaip tik šiuo metu – nuo gegužės iki birželio pradžios. Šis metas gamtoje yra pats intensyviausias jauniklių atsivedimo metas. Jauniklius atveda tiek žinduoliai, tiek daugelis paukščių.
Jau galima pastebėti pirmuosius atvestus stirnų, kiškių jauniklius. Taip pat – visos gausybė rūšių paukščių, kurie, dar būdami jaunikliai, nemokėdami skraidyti, dažnai bando sklęsti virš savo lizdo. Pirmas skrydis dažniausiai baigiasi ant žemės.
Miško lankytojas ar šiaip gyventojas, pamatęs kur nors parke ar prie namų ant žemės keistai besielgiantį paukščio jauniklį, galvoja, kad kažkas blogai – gal jis sužeistas – ir dažniausiai jį bando sugauti. Sugavęs dažniausiai nežino, ką daryti.
– Tai žmonėms iš viso nederėtų artintis prie gyvūnų jauniklių gamtoje?
– Tikrai taip. Jei esate kažkur gamtoje, miške, kur neturite kieno pasiklausti ar pasikonsultuoti, turbūt vis tiek turite mobiliuosius telefonus. Reikėtų surinkti 112. Visi žino tą telefono numerį. Esame sudarę sutartį su ta tarnyba, kuri, gavus tokį skambutį, sujungs su Gyvūnų globėjų asociacijos specialistais arba mūsų budinčia stotimi. Ji budi visą parą ir visomis dienomis. Tikrai kvalifikuotai bus paaiškinta, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju.
– Ar galime grąžinti tą gyvūnėlį atgal į gamtą? Ar jį priims mama?
– Ne, jei gyvūnas ilgiau pabūna kur nors uždarytas, pavyzdžiui, kokioje nors patalpoje, dažnai jis nebepriimamas. Gamtoj yra toks savisaugos reiškinys – jaunikliai, pavyzdžiui, kiškučiai ar stirniukai neturi kvapo. Tai apsaugo nuo plėšrūnų. Jauniklis paprasčiausiai pasislepia žolėje. Lapė, mangutas ar vilkas gali praeiti visiškai greta ir jo nepastebėti. Palaikius jauniklį namuose, ant rankų, jis įgauna kvapą ir tampa labiau pažeidžiamas gamtoje.
– Kur jūs patys dedate tuos gyvūnėlius, kuriuos žmonės parsinešė į namus?
– Kai gyvūnas parsinešamas į namus, yra pabuvęs nelaisvėje, tenka leisti valstybės biudžeto pinigus – turi atvažiuoti gyvūnų globos asociacijos atstovas, paimti tą gyvūną ir vežti į prieglaudą, nes dažniausiai, kaip minėjau, jo sugrąžinti atgal į gamtą jau negalima.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...