Minint pasaulinę AIDS dieną, gydytojai nerimauja, kad augant ŽIV sergančiųjų skaičiui, šių asmenų gydymas valstybei gali tapti sunkiai pakeliama našta.

Vieno ŽIV nešiotojo gydymas valstybei kainuoja dviejų mokesčių mokėtojų metinius mokesčius.

Šalies laboratorijos šiemet teigiamus ŽIV tyrimų atsakymus išsiuntė jau 133 asmenims. Tarp jų ir dviems ką tik gimusiems kūdikiams, užsikrėtusiems nuo savo mamų. Taip per laikotarpį nuo 1989 m., kai ŽIV Lietuvoje pirmąkart buvo nustatytas jūreiviui iš Klaipėdos, virusas diagnozuotas beveik dviems tūkstančiams žmonių.

Anot gydytojų, daugiausia viruso nešiotojų – įkalinimo įstaigose. Per 3 metus skaičiai šoktelėjo dvigubai.

Nors dabar valstybė gydymą visiems ŽIV nešiotojams kompensuoja, skaičiams ir toliau taip augant, gydymo kompensavimas esą gali tapti nepakeliama našta.

„Vieno žmogaus gydymas mūsų šalyje kainuoja nuo nuo 26 iki 31 tūkst. Lt per metus. Šiuo metu yra gydoma maždaug 200 žmonių“, – LTV „Šiandien“ atskleidė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Irma Čaplinskienė.

Pagal skaičius Lietuva priskiriama prie mažo sergamumo šalių, tačiau gydytojai nerimauja, kad nemokamai tiriamos tik nėščiosios ir tie, kuriuos gydytojai įtaria nešiojant virusą. Visi kiti už tyrimus turi arba mokėti, arba laukti nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių akcijų.

„Visi tie projektai paprastai organizuojami didžiuosiuose miestuose, centruose. Sunku pasakyti, kaip yra labiau nutolusiose, atokesnėse vietovėse. Negalima per daug nusiraminti, nes galbūt apie didelę dalį sergančiųjų nežinome, nes jie niekada nėra tirti dėl ŽIV“, – nerimavo Vilniaus odos ir veneros ligų centro gydytoja Neringa Maleckienė.

Nors pirmiausia didžioji sergamumo banga Lietuvoje nusirito tarp homoseksualių asmenų, dabar, kaip ir visoje Rytų Europoje, daugiausiai viruso nešiotojų – narkomanai.

Šiandien žaibiško sambūrio (vadinamojo Flashmobo) akcijomis, kai sutartu laiku buvo keliamas kuo didesnis triukšmas, 200 mokyklų, miestų aikštėse buvo siekiama sudrumsti tylą ir atkreipti dėmesį, kad nors pasaulyje per dešimtmetį sergančiųjų ŽIV sumažėjo penktadaliu, nuo viruso atradimo pradžios per 30 metų nuo ŽIV mirė 30 mln. žmonių.