Savo apdarais dabar sunku ką nors šokiruoti, bet kai kurie drabužiai šiurpino ankstesnes kartas.

„Seniausia informacija apie Europoje galiojusius aprangos kodus mus pasiekė iš XII a. Tada buvo reikalaujama rengtis diskretiškai, kad būtum kuo mažiau pastebimas. Jeigu kokia nors rūbo dalis atrodydavo neįprasta – per trumpa arba per ilga, per siaura ar per plati, per ryški – tai prieštaraudavo galiojančioms taisyklėms ir galėjo kitus šokiruoti“, – aiškina parodos kuratorius Denisas Bruna.

XVIII a. visus šokiravo aukštos šukuosenos ir aukšti kulniukai.

7-ajame dešimtmetyje „Courreges“, Paco Rabanne ir Pierre Cardino mini sijonėliai sukėlė tikrą protestą. Jau nekalbant apie Thierry Muglerio vabzdį primenantį kostiumą.

2000 m. Johnas Galliano sukėlė tikrą sąmyšį, kai prabangiems „Dior“ mados namams sukūrė „benamių“ kolekciją.

2014 m. Karlas Lagerfeldas prie aukštosios mados suknelių priderino sportbačius. Nuo tada sportinius batelius galima avėti beveik prie visko.

„Visi turi judėti į priekį, koja kojon su laiku. Tie, kas nejuda su laiku, liks uodegoje. Man jų gaila, bet mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame teisingumas nebėra toks svarbus“, – teigia mados dizaineris K. Lagerfeldas.

„Tai, kas tam tikru laiku visus šokiravo, dažnai vėliau tampa nauja mados kryptimi. Geras pavyzdys – šiandien populiarūs suplėšyti džinsai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje į juos vis dar šnairai žiūrėdavo, o šiandien suplėšytus džinsus jau galima nusipirkti parduotuvėje ir niekas į juos nebekreipia dėmesio“, – pavyzdį pateikia parodos kuratorius D. Bruna.

Aprangos kodas atsirado dar Adomo ir Ievos laikais. Dar visai neseniai kelnės buvo tam tikro statuso simbolis ir jas mūvėdavo tik vyrai. Moterys jas apsimovė tik XIX a. ir tai tik tam, kad galėtų sportuoti ar eiti į paplūdimį.

Kai tarpukariu kelnių kostiumą apsivilko Marlene Dietrich – ji sukėlė tikrą furorą.

„Šis kostiumas įrodo, kokia drąsi buvo M. Dietrich. Ji tikrai vilkėjo vyrišką kostiumą, o kai 1933 m. pasirodė su juo Paryžiuje, spauda tiesiog pašėlo. Nepamirškite, kad 1933 m. Paryžiuje jos neįleido į restoraną tik dėl to, kad buvo su kelnėmis“, – primena D. Bruna.

Moteris su smokingu – Yves Saint Laurentas 7-ajame dešimtmetyje šį stiliaus derinį sukurti surizikavo pirmasis. Šiandien matyti kelnes mūvinčią moterį visiškai įprasta.

Tačiau kol vyrai su sijonais nieko nebestebins, dar teks palaukti. Nors tokie mados kūrėjai kaip Vivienne Westwood ir Jeanas Paulis Gaultier jau daug metų mėgina užsegti vyrams sijonus.

„Sijonas suteikia laisvės pojūtį, mūvėdamas kelnes to tikrai nepajusi. Sijonas suteikia lengvumo, jis juda. Su juo labai malonu, ypač vasarą“, – privalumus vardija dizaineris J. P. Gaultier.

„Į moterišką drabužį vilkintį vyrą visi žiūri kaip į sumoterėjusį arba kaip į homoseksualų. O tai mūsų visuomenėje visuomet buvo ir tebėra smerkiama“, – sako parodos kuratorius D. Bruna.

Mados dizaineriai visuomet nori atkreipti į save dėmesį. Jiems patinka savo kūriniais provokuoti, kaip tai 2015 m. padarė Rickas Owensas arba pernai Paco Rabanne.

Pavyzdžiui, kai kurie kūriniai kelia dviprasmiškas mintis.

„Įdomu, kad šiek tiek trikotažo ant galvos akimirksniu asocijuojama su islamu arba burka. Apie tai net nepagalvojau. Mane įkvėpė nardytojo kostiumas“, – tikina mados dizaineris Julienas Dossena.

Dekoratyvaus meno muziejuje eksponuojami ir galvos gobtuvai. XIV a. jie netgi buvo uždrausti. Šiais laikais vakarų pasaulio žmones mažai kas gali šokiruoti, tačiau dauguma žmonių vis tiek rengiasi kukliai ir nemėgsta provokuoti.

„Daug žmonių vis dar renkasi diskretišką stilių. Pavyzdžiui, juodą paltą, nes nori atrodyti kaip visi. Nenori šokiruoti. Kad ir kaip ten būtų, vis tiek žmogus pirmiausia vertinamas pagal aprangą“, – apibendrina parodos kuratorius.