Pensija Vakarų Europos senjorams asocijuojasi su sočiu ir ramiu gyvenimu, kai atsiranda daugiau laiko kruizams, žygiams dviračiais ir anūkams. Tuo tarpu Lietuvos pensininkams tai – skurdo metas.

Arbatėlės, klubai, kelionės

Pažintinių ir poilsinių kelionių organizatoriai patvirtintų, kad didelę dalį jų klientų sudaro senjorai iš Vakarų Europos. Su bendradarbiais atsisveikinę solidaus amžiaus žmonės traukia į kruizus, aplanko miestus, į kuriuos visada svajojo nukakti arba sugrįžti. Mėgautis ramiu poilsiu, skirti laiko hobiui nesudėtinga, kai esi gimęs socialiai atsakingoje, sočią senatvę užtikrinančioje Vakarų valstybėje.

Vokietijos miestelyje Oberursel gyvenanti emigrantė iš Lietuvos Sigita sako, kad lyginti pensininkų Vokietijoje ir Lietuvoje padėtį sudėtinga, nes esą ji skiriasi kaip diena ir naktis. Įsikūrusi ramiame nuosavų namų kvartale, kuriame didžiąją dalį kaimynų sudaro pensininkai, Sigita per keturiolika metų susidarė tvirtą įspūdį apie Vokietijos pensininkus.

"Popietės arbatėlės, diskusijų klubai, skaitovų konkursai, gražiausio sodo rinkimai ir po kelionę kas ketvirtį, – apie kaimynų gyvenimo būdą kalbėjo Sigita. – Ir nematyti jokio nerimo ar vargo jų veiduose." Jai apmaudu, kad Lietuvoje gyvenanti mama ir sesuo gauna keliolika kartų mažesnes pensijas negu vokiečiai. Sigita sutinka, kad ten ir pragyvenimas brangesnis, bet esą iš esmės Vokietijoje pensininkai gyvena puikesnį gyvenimą.

Skandinavai iškart numirtų

Lietuvoje įsikūrę Vakarų piliečiai neretai stebisi mūsų pensininkų sugebėjimu išgyventi. Pavyzdžiui, Kauno senamiestyje kavinę atidaręs danas Stanley Klemmensenas yra stebėjęsis požiūriu į solidaus amžiaus žmones Lietuvoje.

"Jeigu pensininkams iš Skandinavijos būtų pasiūlyta gyventi tokiomis sąlygomis, kokias čia matau, jie iškart numirtų", – rimtai kalbėjo S.Klemmensenas.

Žvelgdamas į gatve einančius lietuvius pensininkus danas jaučia gailestį. Esą Skandinavijoje senjorai gali sau leisti išgerti arbatos ar suvalgyti pyragėlį kavinėje, o Lietuvos senjorams tai – jau prabanga.

Viešose diskusijose politikai pripažįsta, kad mūsų šalyje pensininkams išgyventi sunku, bet priima sprendimus, kurie ne palengvina šių žmonių dalią, bet atvirkščiai – dar labiau apsunkina.

Pensijų fondų dalyvių asociacija yra pareiškusi, kad ekonominės krizės padarinius Seimas sprendžia mažindamas pensininkų ir būsimųjų pensininkų pajamas.

"Mes suprantame, kad visai šaliai bendromis jėgomis reikia bristi iš ekonominės krizės, tačiau dabartiniai dirbantieji nukentės dvigubai – jie turi ne tik atlaikyti atlyginimų mažinimą ar net atleidimą šiuo metu, bet ir Seimo sprendimu iš jų atimami senatvei kaupiami pinigai", – sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Mindaugas Gedeikis.

Kartų solidarumo principas

Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) duomenimis, daugelyje Europos valstybių žmonės iš darbo rinkos pasitraukia sulaukę 60–65 metų. Kai kuriose valstybėse pensija pradedama mokėti atidirbus tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, 30–40 metų. Daugelyje šalių vyrai ir moterys į pensiją išeina būdami vienodo amžiaus. Kai kuriose valstybėse moterys iš darbo rinkos pasitraukia anksčiau, nors jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Šiuo metu Europos valstybės yra linkusios suvienodinti pensinį amžių.

"Daugelyje valstybių pensijos dydis priklauso nuo buvusio uždarbio dydžio, tačiau kai kuriose šalyse pensija nustatoma neatsižvelgiant į ankstesnes pajamas", – rašoma ISSA apžvalgoje.

Šiuo metu Lietuvoje pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas "Sodrai", išlaikome tėvus ir senelius, o kai sulauksime senatvės, mūsų vaikai mokės pensijas mums.

Įgyvendinus pensijų reformą, be socialinio draudimo, nuo 2003 m. pradėjo veikti privatūs pensijų fondai. Apie 1 mln. Lietuvos piliečių sutiko dalį "Sodros" įmokų skirti į šiuos fondus, nes tikisi senatvės išmokas gauti iš abiejų šaltinių. Tačiau būsimos pensijos dydis kol kas tėra miražas.

Kas išlaikys pensininkus?

Kartų solidarumo principas išrastas XIX a. Vokietijoje, geležinio kanclerio Otto Bismarcko laikais. Mūsų "Sodros" naudojama sistema tada buvo labai sėkminga: gimstamumas didelis, žmonės pradeda dirbti pakankamai anksti, o gyvenimo trukmė – ne per ilgiausia. Tačiau šiuolaikinė medicina ir gyvenimo sąlygų gerėjimas pakeitė situaciją – žmonės ėmė gyventi ilgiau. Be to, vis daugiau jaunų žmonių neskuba susirasti darbo ir mokosi, taigi ir mokesčius pradeda mokėti vėliau.

Demografai perspėja, kad jeigu nebus imtasi priemonių, 2030 m. Europa susidurs su rimta bėda – vieną pensininką išlaikys du dirbantys žmonės. Dabar šis santykis, anot jų, dukart didesnis – keturiems dirbantiems tenka vienas vyresnis nei 65 metų žmogus. Taigi ateityje reikės daugiau lėšų pensijoms ir sveikatos apsaugai, todėl neišvengiamai didės mokesčių našta dirbantiems gyventojams. Mažėjant darbą turinčių asmenų, surenkama mažiau pajamų mokesčio, o išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms didėja, nes didėja senyvo amžiaus žmonių gretos.

Šiuo metu socialinei apsaugai ES išleidžia 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Senatvės išmokoms ir pensijoms sumokėti – 46 proc. visų socialinei apsaugai skirtų lėšų. Dabar statistiniam europiečiui yra 39-eri, tuo tarpu 2050 m. Europos gyventojų amžiaus vidurkis, manoma, sieks 49 metus.

Daugės ilgaamžių

Europiečių senėjimui daugiausia įtakos daro menkas gimstamumas. 25 ES valstybėse, be Bulgarijos ir Rumunijos, vidutinis gimstamumo lygis siekia 1,5 vaiko vienai moteriai. Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius taptų stabilus, jeigu šis rodiklis pasiektų 2,5 vaiko vienai moteriai.

Dar viena Europos senėjimo priežastis yra ilgėjanti gyvenimo trukmė: nuo 1960 m. Europoje ji pailgėjo aštuoneriais metais, o 2050 m., planuojama, bus dar penkeriais ilgesnė, todėl padaugės 80–90 metų gyventojų. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiemet darbingo amžiaus gyventojų skaičius pasieks 331 mln. ir paskui nuolatos mažės. Skaičiuojama, kad 2050 m. dirbančiųjų gretos sumažės iki maždaug 268 mln. Šie demografiniai pokyčiai neabejotinai paveiks Europos darbo rinką, produktyvumą ir ekonomikos plėtrą. Jei nebus imtasi naujų priemonių, 25 ES valstybėse, neskaitant Bulgarijos ir Rumunijos, BVP 2030–2050 m. kasmet augs vos 1,2 proc. EK skaičiavimu, dėl gyventojų senėjimo 2050 m. valstybių išlaidos pensijoms, socialinei apsaugai ir kitoms paslaugoms, reikalingoms patenkinti vyresnio amžiaus žmonių poreikius, išaugs 10 proc.

Laisvosios rinkos institutas: aukojamas žmogus

Laisvosios rinkos institutas (LRI) valdžios siūlymą didinti ir suvienodinti pensinį amžių iki 65 metų vertina kaip paslėptą mokesčių didinimą, nes žmonės bus priversti ilgesnį laikotarpį mokėti įmokas "Sodrai". Šis siūlymas, anot LRI, ne reforma, bet nepagrįstas ir vienašališkas esamos sistemos parametrų keitimas. LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, pensinio amžiaus ilginimas ne tik demonstruoja esamos valstybinio socialinio draudimo sistemos ydas, bet ir pagilina jas. "Pensinis amžius, o taip pat ir kiti žmonėms svarbūs dalykai yra politizuojami, žmogus yra aukojamas sistemos labui. Vienašališkai keisdama esminius socialinio draudimo parametrus – ilgindama pensinį amžių – valdžia stengiasi nusimesti dalį valstybinei sistemai tenkančios naštos, priversdama žmones ilgesnį laiką dirbti ir mokėti įmokas "Sodrai". Pamažu ir kryptingai "Sodra" tampa nominalia garantija senatvėje, tačiau sunaudoja milžiniškus resursus, klaidina žmones, daugiausia vilčių senatvėje dedančius būtent į šią sistemą", – sako ekspertė. Pagrindinė "Sodros" bėda esą yra jos pamatuose – einamąsias įmokas perskirstanti sistema nėra tinkamas būdas apsirūpinti senatvei, be to, ji negali sėkmingai funkcionuoti dėl demografinių ar ekonominių priežasčių sumažėjus įmokoms. "Valstybinio socialinio draudimo sistemoje forma neatitinka turinio: senatvė nėra rizika, kuriai reikėtų draustis. Senatvei reikia kaupti. Visi, išskyrus valdžią, džiaugiasi žmonių gyvenimo ilgėjimu. Tiktai valdžiai ilgėjanti gyvenimo trukmė yra problema, nes tuomet pradeda matytis einamųjų išmokų sistemos netvarumas.

Kviečiame viešai diskutuoti

"Kauno diena" pradeda viešą diskusiją apie "Sodros" reformą ir jos galimus kertinius akmenis. Kviečiame joje dalyvauti ne tik specialistus. Jūsų nuomonių laukiame adresu: "Kauno dienos" redakcija, Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas arba e. paštu redakcija@kaunodiena.lt.

Senatvės pensijai skiriama BVP dalis, proc.

Belgija 7

Bulgarija 5,4

Čekijos respublika 6,2

Danija 7,5

Vokietija 8,7

Estija 4,1

Airija 3,5

Graikija 6,8

Ispanija 5,3

Prancūzija 10,6

Italija 11,3

Kipras 5,4

Latvija 4,5

Lietuva 5

Liuksemburgas 3,7

Vengrija 6,4

Malta 6,6

Nyderlandai 8

Austrija 9,4

Lenkija 6,4

Portugalija 9

Rumunija 5,1

Slovėnija 5,3

Slovakija 5,3

Suomija 6,9

Švedija 8,2

Jungtinė Karalystė 8,8

Islandija 4,4

Norvegija 4,9

Šveicarija 9,2

Šaltinis: Laisvosios rinkos institutas