2009-12-22, 14:32

Seimas uždraudė didiesiems prekybos tinklams užsidirbti iš paslėptų mokesčių prekių tiekėjams.
Už Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, numatančio 11-kos draudžiamų veiksmų sąrašą, pataisas antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 30 parlamentarų.
Eklonomikos komiteto narys "tvarkietis" Julius Veselka prognozavo, kad įstatymas paskatins prekybos tinklus didinti kainas.
"Atimam prekybininkui galimybę tartis su tiekėju, dabar jis kels maržą. Tai - lietuviško pavydo įstatymas", - tvirtino J.Veselka.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad prekybininkams uždrausta imti "nesąmoningus mokesčius: įėjimo į rinką, naujų parduotuvių statymo, todėl tai palengvins tiekėjų dalią, gal parduotuvėse atsiras platesnis asortimentas".
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis apgailestavo, kad dialogas tarp asocijuotų struktūrų ir prekybininkų yra menkas, todėl ir reikia Seimui reguliuoti jų santykius.
Įstatymas nustato, kaip galės derėtis tiekėjai ir prekybininkai, mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama savo riziką perkelti tiekėjams arba primesti jiems papildomus įsipareigojimus, varžyti jų galimybes.
Uždrausta prekybininkams iš tiekėjų imti atlygį už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, už prekių išdėstymą patraukliau.
Prekybos įmonės bus baudžiamos už veiklas, kurios savo požymiais bus panašios į uždraustąsias. Konkurencijos taryba kasmet turės atlikti įstatymo stebėseną, tam kitų metų biudžete jai papildomai numatyta lėšų.
"Lentynos mokestis" bus galimas, tačiau tik tais atvejais, kada dėl jo tiekėjas ir prekybininkas susitars.
Didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninės prekybos įmonėmis bus laikomos bendrovės, Lietuvoje valdančios bent 20 ne mažesnio kaip 400 kvadratinių metrų prekybos ploto parduotuvių ir kurių bendrosios metų pajamos yra ne mažesnės kaip 400 mln. litų.
Nuo 2010 metų prekybos tinklams draudžiama apmokestinti tiekėjus už įėjimą į rinką, taikyti kitus panašius mokesčius, taip pat versti padengti planuotus, bet negautus prekių pardavimo pelnus.
Už prekybos centrams nurodomų draudimų nesilaikymą galės būti skirtos baudos nuo 1 tūkst. iki 400 tūkst. litų.
Ūkio ministerijos duomenimis, dabar šalyje veikia 4 dominuojantys prekybos tinklai, užimantys apie 72 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos.
Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet sausį-spalį buvo beveik 22 mlrd. litų be pridėtinės vertės mokesčio - 28,3 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais, kai apyvarta siekė 30,126 mlrd. litų.
Hm
O man keista, kodėl prekybos tinklai vadinami prekybos centrais?
Informuoti apie netinkamą komentarą
Bankams nebereikia būsto paskolų draudimo Namą ar butą už skolintus pinigus perkantys gyventojai aplenkia valstybei priklausančią bendrovę "Būsto paskolų draudimas" (BPD).
Skolos verčia nertis kilpą[11]„Belieka kilpą ant galvos užsinerti“, – tokiomis nuotaikomis gyvena būtų ir nebūtų skolų slegiami klaipėdiečiai.
Brangstant benzinui, vairuotojai perka biokurą E85[7]Nors naftos kainos pasaulio rinkose beveik nekyla, mūsų vairuotojai už degalus priversti mokėti vis brangiau.
Pusmečio "Vilibor" palūkanos - mažiausios per visą istoriją[1]Pusmečio tarpbankinė palūkanų norma "Vilibor" pasiekė seniai matytas žemumas.
Daugiausia įsidarbino pardavėjų, vairuotojų, siuvėjų ir virėjų[1]Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasarį beveik 4,5 tūkst. visų įdarbintųjų įsidarbino kvalifikuotais darbininkais.
Tvarkieciai - saunuoliai, matosi, kad dirba tautos labui.
Informuoti apie netinkamą komentarą