Nuo šiol mūsų šalį bus galima užuosti. Pristatytas Lietuvos kvapas, anot projekto iniciatorių, simbolizuoja pačius geriausius lietuvių tautos bruožus ir šalies savitumą.

Jau keletą metų kuriamas Lietuvos įvaizdis ir šalies prekės ženklas. Valdžia šiam reikalui dėjo nemažai pastangų, pagalbon samdėsi visame pasaulyje garsius ekspertus ir išleido milijonus litų. Tačiau apčiuopiamo rezultato kol kas nematyti.

O kvapų ir emocinės rinkodaros specialistas Mindaugas Stongvilas nusprendė Lietuvos įvaizdį papildyti kvapu. Už šalies įvaizdžio formavimą atsakingos institucijos tikina, kad tai – puiki idėja, juolab kad valstybei tai nieko nekainavo. Tiesa, Prancūzijoje sukurtas Lietuvos kvapas patiems tautiečiams su Lietuva nelabai asocijuojasi.

Kaip kilo idėja sukurti Lietuvos kvapą?

Ši mintis mums kilo maždaug prieš porą metų, kai valdžia pradėjo spręsti šalies identiteto, Lietuvos prekės ženklo ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės (VEKS) klausimus.

Su keliais kolegomis, kurie kaip ir aš dirba emocinės rinkodaros srityje, sugalvojome, kad reikėtų sukurti kvapą viešajai įstaigai VEKS. Vėliau panorome sukurti kvapą, skirtą Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, taip ši idėja mus ir užkabino. Galų gale nusprendėme sukurti kvapą, skirtą didžiausiam šalyje rinkodaros projektui – Lietuvos prekės ženklui – papildyti. Idėją plėtojome maždaug pusmetį ir rėmėmės nuostata, kad Lietuvos simbolika šiuo metu nepilna – tai herbas, himnas ir vėliava. Juos galima pamatyti, paliesti, išgirsti. Tačiau iki šiol Lietuvos įvaizdžiui kurti visiškai neišnaudotas itin svarbus žmogaus pojūtis – uoslė, nors ji yra vienas pagrindinių emocijų variklių.

Be to, visi šie simboliai nėra visai lietuviški ir išskirtiniai mūsų valstybei ar tautai. Lietuvos vėliavos spalvos pažįstamos visame pasaulyje, yra net keletas vėliavų, labai panašių į mūsų trispalvę. Herbe pavaizduotas turtingas, galingas riteris – tai labiau atspindi to meto Europą, o ne išskiria Lietuvą iš visų kitų šalių. Tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka nebuvo nei kompozitorius, nei muzikantas. Jis buvo gydytojas ir poetas, todėl Lietuvos himno melodija taip pat neišskirtinė, ji panaši į daugelį kitų to meto kūrinių. Mes norėjome sukurti ką nors išskirtinio, atspindinčio būtent Lietuvos ir lietuvių bruožus.

Bet Lietuvos kvape irgi yra nelietuviškų akcentų, be to, jis pagamintas Prancūzijoje, kodėl šie kvepalai turėtų būti lietuviškesni už valstybės simbolius?

Nėra prasmės į kvepalus sudėti visus kvapus, kurie yra Lietuvoje ir kurie vietos gyventojams yra gerai pažįstami. Todėl nusprendėme vadovautis emocinėmis ir simbolinėmis reikšmėmis. Pavyzdžiui, šviežiai iškeptos duonos ar pyrago kvapas daugeliui žmonių asocijuojasi su vaikyste, tėvų namais, ramybe.

Taip yra ir su mūsų parinktais nelietuviškais kvapais. Pavyzdžiui, augalas sandalas siejamas su Indija, sanskritu, tad ir su indoeuropiečių kalbomis. O lietuvių kalba yra seniausia iš šios giminės. Kedro medis simbolizuoja tvirtybę ir išskirtinumą, nes kedrų giraitėse iš esmės neauga jokie kiti medžiai. Muskusas įkvepia pasitikėjimo savimi, o to mūsų tautai niekada netrūko, sugebėdavome nugalėti kur kas stipresnius už save ir t. t. Tačiau kartu stengėmės, kad tas kvapas lietuviams būtų pažįstamas, todėl sudėjome ir medžio dūmo kvapą, kuris turėtų asocijuotis su ritualiniais dalykais, pagoniškomis apeigomis, samanų, lauko gėlių, aviečių kvapus.

Taigi, iš visos prieinamos informacijos – šalies istorijos, tautosakos, šalies įvaizdžio formuotojų, valstybės galvų teiginių – surinkome faktus, kurie, mūsų nuomone, aiškiai apibrėžia Lietuvą. Pagal šiuos duomenis suformavome reikalavimus kvapų kūrėjams – prancūzų bendrovei "Galimard".

Tiesa, proporcijas derino ir kai kuriuos kvapus pridėjo patys gamintojai. Jie yra šios srities žinovai, tad jei sako, kad kvapų puokštei šio to trūksta, manau, reikia į jų nuomonę atsižvelgti. Neužtenka tiesiog paimti po pusę litro įvairių kvapų, juos supilti į vieną dubenį ir pamaišyti. Todėl visas procesas ir truko taip ilgai – prancūzai atsiųsdavo mums pavyzdžius su savo pastabomis, ką dar galima patobulinti, mes juos išbandydavome, surašydavome savo pasiūlymus ir siųsdavome jiems atgal. Ir taip keletą kartų. 2 psl. >>