Darbdaviai sutinka, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo šių metų vidurio būtų pakeltas nuo 800 iki 900 litų. Tačiau, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, taip pat turėtų būti „šiek tiek liberalizuoti darbo santykiai“.

– Ar reikia kelti MMA?

– Manome, kad MMA kelti iš esmės jau pribrendome. To labiau reikia nei nereikia. Bet MMA kėlimas turės ir neigiamų, ir teigiamų padarinių.

– Koks tas neigiamas poveikis?

– Jų bent keli. Regionuose veikiančios įmonės vis dar generuoja ne tiek pridėtinės vertės, kad galėtų žmonėms mokėti didesnes algas.

Kitas neigiamas padarinys – valstybiniame sektoriuje nemažai žmonių gauna minimalų atlyginimą. Todėl šis žingsnis automatiškai padidins biudžeto išlaidas. Tai gali priversti valstybę daugiau skolintis, didinti mokesčius arba dar apkarpyti išlaidas kokioms nors programoms.

– Kita vertus, padidintas MMA šiek tiek pasuks vartojimo smagratį ir mokesčių forma į valstybės biudžetą nemenka dalis pinigų sugrįš?

– Visada yra tas efektas, kad padidinus vartojimą šiek tiek lėšų į biudžetą grįžta. Tačiau šiuo atveju grįžtų gerokai mažiau, nei valstybei reiktų išleisti didinant MMA. Niekad nebūna taip, kad valstybei, tarkim, išleidus 100 litų ir padidėjus vartojimui, į biudžetą grįžtų tas pats 100. Grįžta 30, geriausiu atveju 50 litų. Tad skaičiuojame, kad tik iki pusės MMA didinti iš biudžeto išleistų pinigų grįžtų į jį mokesčių forma.

Dar vienas neigiamas aspektas – MMA kėlimas padidins šešėlį. Ypač mažuosiuose miestuose įmonės neslepia, kad negali žmonėms mokėti didesnių algų. Todėl, padidinus MMA, gali atsitikti taip, kad dalis darbuotojų tokiose įmonėse bus pervesta į pusę ar 0,75 etato, dalis algų bus mokama vokeliuose.

– Bet teigiamas MMA kėlimo aspektas tikriausiai būtų teisėti žmonių lūkesčiai – juk jie tikrai jau nusipelnė bent šiek tiek didesnių algų?

– Tai tiesa. Turint galvoje, kad žmonių išlaidos maistui, šildymui, transportui ir kitoms būtiniausioms reikmėms per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo, išgyventi už tą nustatytąjį MMA – 670 litų į rankas – tikrai labai sunku, net nebeįmanoma. Ypač dideliuose miestuose.

Todėl ir manome, kad jau nebeetiška mokėti darbuotojams tokį menką darbo užmokestį.

– Kaip vertinate galimybę atskiruose Lietuvos regionuose nustatyti diferencijuotą MMA: didesniuose miestuose – didesnį, o mažesniuose, ekonomiškai silpnesniuose regionuose – mažesnį?

– Tai nebūtų efektyvu Lietuvos sąlygomis. Sulauktume įvairių pažeidimų, tokia tvarka būtų apeinama. Pavyzdžiui, įmonė gali registruotis viename regione, o dirbti visai kitame. Taip atsivertų galimybės mokėti mažesnes algas.

Todėl diferencijuotas MMA nėra išeitis. Grynai iš žmogiškosios pusės – kuo, tarkim, Vilnius geresnis už kokį Rokiškį?

– Premjeras Andrius Kubilius užsiminė, kad MMA pakelti nuo 800 iki 900 litų galima tuo atveju, jeigu būtų priimti tam tikri sprendimai dėl darbo rinkos liberalizavimo. Darbdaviai tikriausiai tam neprieštarautų?

– Mes remiame tokius savotiškus mainus. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esame parengę teisės aktų projektus, pagal kuriuos darbo santykiai taptų šiek tiek lankstesni. Tikimės, kad šis projektų paketas bus patvirtintas Seime. Linkime premjerui sėkmės įtikinant politikus pritarti jam.

– Darbo rinkos liberalizavimas visada labai gąsdina paprastus darbuotojus...

– Manome, kad parengtasis įstatymų paketas darbuotojams net palankesnis. Pavyzdžiui, leistų jiems dirbti ne visą darbo dieną, lankstesniu darbo grafiku.

Tad, sutinkame darbuotojams mokėti šiek tiek daugiau, tačiau norėtume šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų, kurios ilgainiui ir darbuotojams bus naudingos. 2 psl. >>