Šie metai Klaipėdos uoste yra tarsi lūžio metai. Po itin sėkmingų praėjusių metų manoma, kad ir šie nebus blogesni.

Uoste – teigiamos tendencijos

Nuo šių metų pradžios bene svarbiausias klausimas buvo, kodėl praėjusių metų rytinės Baltijos lyderio Klaipėdos uosto krova smunka, o Latvijos uostų kyla.

Priežasčių buvo bent kelios. Metų pradžioje Klaipėdos uoste sunkiai įsisiūbavo trąšų krova, nes Baltarusijos įmonės nebuvo pasirašiusios sutarčių su trąšų pirkėjais. Vėliau Klaipėdos uoste sumenko naftos produktų krova, nes dėl remonto, kurį laiką nedirbo ir produktų neeksportavo „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamykla Mažeikiuose.

Bendram šių metų krovos fonui įtakos turėjo ir pernai sėkmingi balandžio, gegužės ir birželio mėnesiai. Pernai pirmąjį pusmetį konteinerizuotų krovinių augimo tempus ypač veikė išaugęs lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV dėl naudotų automobilių importo mokesčio į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją, kuris įsigaliojo 2011 liepos 1 d.

„Birželį jau pajutome teigiamas krovos tendencijas. Jei ne naftos produktai, kurių bendras smukimas dėl „Orlen Lietuva“ gamyklos remonto buvo 36 procentai, bendra krova jau būtų atsistačiusi į pernykštį lygį“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Per pusmetį bendras Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su rekordiniais 2011 metais, sudarė 8,5 procentų. Šių metų krovos rezultatas eina pagal kreivę tarp gerų 2010 metų ir rekordinių 2011-ųjų metų.

Vartojimas auga

2012-ieji metai dar tik įpusėjo, todėl kalbėti, kad jie bus blogesni nei 2011-ieji neverta.

„Yra visos prielaidos, kad 2012 metais pasivytų, o gal net ir aplenktų rekordinius 2011-uosius. Nuo jų atsiliekame apie 1,5 mln. tonų. Prie beveik 17 mln tonų pusmečio krovos apyvartos tas atsilikimas nėra didelis. Galime spėti, kad II pusmetį krova tik didės“, tikino A.Drungilas.

Šis birželis buvo rezultatyvesnis birių trąšų ir jūros keltais gabenamų krovinių (ro-ro) apyvartoje. Jūrų keltų kroviniai yra tas lakmuso popierėlis, kuris rodo vartojimo augimo tendencijas. Kai šių krovinių daugėja, anot A.Drungilo, nėra jokių prielaidų kalbėti apie kokią nors naują krizės bangą.

Pernai liepą ir vėlesniais mėnesiais nebebuvo konteinerių krovos bumo dėl automobilių importo. Todėl šiemet antrąjį pusmetį konteinerių krova tikėtina bus didesnė.

Jau birželį po remonto pradėjo veikti ir „Orlen Lietuva“ gamykla. Todėl tikėtina, kad ir naftos produktų krova išsilygins.

Šiemet Klaipėdos uoste išskirtinai gera yra geležies, plieno gaminių ir metalo konstrukcijų, rūdų, iškasenų ir statybinių medžiagų, žemės ūkio produktų krova. Daugiau jūrų keltais plukdyta ir keleivių. Tikimasi taip pat neblogų kruizinės laivybos rodiklių.

Tai, kad Latvijos uostų krova šiemet yra gerokai didesnė nei pernai ir tiek Ryga, tiek Ventspilis pirmauja tarp rytinės Baltijos uostų, anot A.Drungilo, nėra koks nors stebuklas.

Rygos uosto rezultatus pakėlė rusiškos anglys. Ventspilio uostas gerokai daugiau krovė rusiškų naftos produktų, kurie persikelia iš Talino uosto. Vyksta krovinių pasidalinimas. Klaipėdos uosto jis kol kas nepalietė. 2 psl. >>