Akmuo: tradicinė pramonė sulaukia vis daugiau priekaištų, kad dirba neefektyviai, todėl šalies ateitis siejama su aukštosiomis technologijomis.
© Tomo Raginos nuotr.

Šalis po krizės dar neatsigauna, tačiau valdžia ir ekonomikos ekspertai įsitikinę, kad laukti liko nebedaug – maždaug metai. O po dešimtmečio Lietuvą jie regi kaip Šiaurės Baltijos regiono paslaugų ir inovacijų centrą.

Ministro svajonės

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, tapti paslaugų ir inovacijų lydere regione yra vienas pagrindinių ilgalaikių šalies tikslų, nors kam nors tai gali atrodyti kaip utopija. Siekiant šių tikslų ketinama stiprinti bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis, universitetais, pritraukti investicijų iš užsienio ir kurti energetikos – elektros ir dujų – jungtis su kaimynais.

"Būdami arti skandinavų turime iš jų paimti tai, kas geriausia. Mūsų šūkis būtų: "Būkime ne pigūs tarp pigių, o pigesni tarp inovatyvių." Dešimt metų nėra ilgas laikas. Jau po penkerių metų galime tapti Baltijos regiono paslaugų lyderiu, o po dešimties – ir inovacijų centru", – vakar surengtoje ekonomikos konferencijoje "Lietuva po krizės 2010" kalbėjo D.Kreivys.

Jo teigimu, Lietuva jau dabar yra neblogoje starto vietoje, nes turi gerai išplėtotą informacinių technologijų, ypač mobiliojo ryšio ir interneto, infrastruktūrą. Šalyje mobiliojo ryšio skvarba yra viena didžiausių pasaulyje, ji turi tankiausią viešųjų interneto prieigų tinklą Europoje, Lietuvoje greičiausias duomenų perdavimas internetu pasaulyje ir ji užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal plačiajuosčio ryšio kokybę. Be to, net 40 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o tai du kartus daugiau nei ES 15 šalių vidurkis.
Anot D.Kreivio, keistis turės ir tradicinė pramonė. Pirmiausia atnaujinti įmonių įrangą, diegti vadybos inovacijas, didinti darbo našumą ir kurti didesnę produktų pridėtinę vertę.

Energetinė ateities vizija

Ūkio ministras atskleidė, kad šiuo metu yra sudarytas 44 užsienio įmonių, kurias planuojama pritraukti į Lietuvą, sąrašas.
"Yra iškelti tikslai, kad būtų pritrauktos bent kelios aukščiausio lygio ir penkios aukštųjų technologijų įmonės", – teigė D.Kreivys. Tiesa, realios derybos vyksta tik su keturiais penkiais potencialiais investuotojais.

Energetikos viceministras Romas Švedas pridūrė, kad šalies atsigavimą gali stabdyti energetinė priklausomybė nuo buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tačiau valdžia esą vietoje netrypčioja – nuo šių metų pradžios Lietuvoje veikia elektros birža, po truputį juda elektros jungties su Lenkija "LitPol Link" projektas.

Viceministras taip pat svajoja, kad ateityje Baltijos elektros birža paseks "Nord Pool" biržos pėdomis ir pradės prekiauti dujomis. Be to, pučiamos dulkės nuo pasiūlymo tiesti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį. Jau prieš keletą metų buvo aktyviai diskutuojama, ar sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemas, tačiau nebuvo ekonominių priežasčių tai padaryti. Dabar, pažengus technologijoms ir pasikeitus ekonominėms sąlygoms, dujų bendrovės pradeda remti šią viziją. Jei toks projektas būtų įgyvendintas, atsirastų reali galimybė dujas importuoti ir iš Šiaurės Europos dujotakio.

"Jei trūktų dujų, jų nereikėtų papildomai pirkti iš "Gazprom", nes būtų reali galimybė kurti Baltijos šalių ir Lenkijos dujų rinką", – ateities planus dėstė viceministras.

Nedarbas mažės kitąmet

Optimistiškai į ateitį žvelgia ir bankininkai. „Danske banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pareiškė, kad Baltijos šalys, Rusija bei Centrinės ir Rytų Europos šalys kol kas rodo silpnas atsigavimo tendencijas. Tačiau Lietuvoje geri ženklai jau matomi – įmonės nebeatleidinėja tiek darbuotojų kaip pernai, kai kurie verslininkai jau net didina gamybą, bendrojo vidaus produkto ir kiti šalies ekonominiai rodikliai po truputį gerėja, mažėja tarpbankinės palūkanos. Tiesa, gyventojai palengvėjimą veikiausiai pajus tik kitais metais. Pasak analitikės, nedarbas piką pasieks šių metų viduryje, o kitąmet pradės mažėti. Kita vertus  šaliai atsigauti trukdys didžiulė emigracija ir dėl to gresiantis darbo jėgos trūkumas.

R.Kuodis – skeptikas

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis politikus iš rožinių ateities aukštumų nuleido ant žemės. Jis papriekaištavo, kad tradiciniai šalies sektoriai vis dar dirba neefektyviai.
"Mes vis svajojame apie nanotechnologijas ar dar kažką, aukštas materijas, kosmosą. Tačiau negalvojame, ar yra kokių nors išteklių padidinti pridėtinei vertei tradiciniuose sektoriuose. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkeliai" yra nepelningi, nes per metus patiria 200 mln. litų nuostolių veždami keleivius. Nebevežiodama grybautojų ir turistautojų, bendrovė stebuklingai taptų aukštos pridėtinės vertės įmone", – sakė ekonomistas.
Jis dar kartą priminė ir stringančius pastatų renovavimo projektus. Pradėjus modernizuoti daugiabučius galima būtų sutaupyti milijonus litų, kurie kasmet išleidžiami rusiškoms dujoms pirkti.

"Gyvename skylėtuose butuose, suremontuotume juos, ir šalies dujų poreikis smuktų perpus. Pakeliui sukurtume ir kelis tūkstančius darbo vietų – štai jums efektyvumas", – politikams prikaišiojo R.Kuodis.
Jo nuomone, nereikalingas ir projektas "Rail Baltica", nes išlaidos veikiausiai viršys ekonominį europinės vėžės naudingumą.

Neturtingųjų klubas

Lietuvos banko ekonomikos departamento vadovas skeptiškai vertina ir ūkio ministro žadamą investuotojų antplūdį.
"Iliuzijų dėl užsienio investuotojų neturiu ir neturėsiu. Ne viena studija nustatė, kad investicijas šiame regione lemia gravitacijos veiksniai: rinkos dydis, kaip geografiškai arti turtingos šalys, kultūrinis bendrumas. Lietuva pagal šiuos ekonominės gravitacijos dėsnius atrodo klaikiai. Esame apsupti turbūt paties neturtingiausio šalių klubo, koks tik įmanomas. Kaliningrado sritis, Lenkijos šiaurinė dalis, Latvija, Baltarusija. Šios šalys nėra potencialios investuotojos, kurios galėtų pas mus investuoti", – konferencijoje kalbėjo R.Kuodis.

Tiesa, lenkai, nusipirkę Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kaip tik ir tapo didžiausiais investuotojais Lietuvoje. Tačiau R.Kuodis ne kartą yra sakęs, kad bendrovės "Orlen Lietuva" reikšmė Lietuvos ekonomikai yra pervertinama.