Sutaupo ir laiką, ir pinigus

Į LEZ investuotojai ateina, kad sutaupytų laiko ir pinigų. Čia nereikia rūpintis inžinerinės struktūros sukūrimu, be to, yra taikomos mokestinės lengvatos.

„Per kiek laiko pas mus galima įsikurti? 2002 m. kovo mėnesį mes su “Espersen„ pasirašėme sutartį, o lapkritį jie jau išleido pirmąją produkciją. Tai absoliutus rekordas, viskas pavyko per 8–9 mėnesius. Statinys palyginti paprastas, faktiškai nebuvo sugaišta laiko teritoriniam planavimui. Tuo metu esant tam tikroms sąlygoms, įstatymai leido detalųjį planą patvirtinti per 1–2 mėnesius. O dabar, kaip 2004 metais, buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, kompanija “Fortum Klaipėda„ vien tik poveikio aplinkai vertinimą atlikinėjo pustrečių metų“, – tvirtino P.Vasiliauskas.

Jeigu verslininkas apsisprendžia kurtis valstybinėje žemėje, neįmanoma prognozuoti, kada jos pavyks gauti. LEZ žemės problemos nėra.

Zonoje dar gyvena žmonės

Kai Klaipėdos LEZ ėmė kurtis įmonės, jos teritorijoje buvo du kaimai – Lypkių ir Švepelių su daugiau nei 30 šeimų. Anksčiau šie kaimai šliejosi prie miesto, bet jam nepriklausė. Nusprendus kurti LEZ, kaimai tapo Klaipėdos gatvėmis.

Aldona Toliušienė, Lypkių senbuvė nuo 1951-ųjų, išgyvenusi čia lygiai 60 metų, pernai balandį su šeima išsikėlė. Kai pramonės įmonės ėmė supti sodybą, ji pradėjo kovą dėl teisės gyventi švarioje aplinkoje ir trejus metus bylinėjosi dėl kompensacijų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, su 9 Lypkių gyventojais, kurie turėjo žemės ūkio paskirties žemės, dar neatsiskaityta. Savivaldybei pritrūko 0,9 mln. litų. Iš viso gyventojų kompensacijoms reikėjo 18,2 mln. litų.

21 fiziniam asmeniui kompensacijos išmokėtos, dar 2 asmenys bylinėjasi teisme, jiems taip pat bus išmokėtos kompensacijos.

Iki šiol Lypkių gatvėje yra daugiabutis bei privatus gyvenamasis namas, ten gyvena 7 žmonės.

„Kompensacijoms jų iškeldinimui reikia dar 2,5 mln. litų, šių pinigų trūksta“, – teigė R.Gružienė.

Ekologinės problemos

Gyventojų iškeldinimas iš pramonės zonos susijęs su sveika gyvenamąja aplinka. Žmonės gyveno labai arti pramonės įmonių.

Tačiau pretenzijų LEZ lig šiol turi ir artimiausių Klaipėdos daugiabučių gyventojai, ir rajono bendruomenė.

„Tai vienas mitų, psichologiškai pro savo buto langus nėra malonu matyti gamyklų kaminus, iš kurių kažkas rūksta. Susiformavo nuomonė apie pramonės koncentraciją, bet juk šitos zonos ir yra tokia paskirtis, kur turi būti koncentruota pramonė. Vis dėlto vyrauja nuostata, kad čia kažkas negerai su aplinka. Kasmet vyksta monitoringas, stebima, kokį poveikį įmonių veikla daro orui, gruntui“, – kalbėjo P.Vasiliauskas.

Gyventojams nerimą kelė kvapai ir plastiko gamyklos.

„Jei “Indorama„ beveik nieko neerzina, tai “Neo Group„ kėlė didžiausią siaubą. Tuo metu ši įmonė dar nepriklausė LEZ, kai mus kaltino, esą “Neo Group„ teršia aplinką. Čia jau net ne emocinis dalykas, o mitas. Kenksmingų išmetimų, kurie terštų orą, šiandien nė viena zonos įmonė neatlieka“, – tvirtino P.Vasiliauskas.

Monitoringo rezultatai byloja, kad Klaipėdoje 70 proc. aplinką teršia automobilių išmetamosios dujos, 12 proc. sudaro pramonės tarša, LEZ tarša – 0,3 proc. Tokie oficialūs tyrimų duomenys.

Nominacija nustebino

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą.

Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 tūkst. Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą. 3 psl. >>