Jau dabar planuojama, kad teks iškelti nemažą kiekį akmenų – beveik 500 vienetų nuo 0,8 iki 1,5 metro diametro ir 65 didesnių nei 1,5 metro.

Gilinimai pas kaimynus

Daugelis Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, net Estijos uostų turi natūraliai suformuotus gylius. Tokie uostai, kaip Klaipėdos, Rygos, Venspilio, Kaliningrado, yra įsikūrę upių intakuose ir susiduria su dugno valymo bei gilinimo problemomis.

Kapitalinis gilinimas planuojamas Rygos uoste. Iki 2014 metų dalį laivybos kanalo planuojama pagilinti iki 15 metrų, o po 2014 metų, jei bus kompanijų pageidavimas, – iki 17 metrų.

Latviai, skirtingai nei lietuviai, iš Rygos uosto iškasto grunto neplanuoja plukdyti į jūrą, o sandėliuos jį prie vakarinio molo. Ateityje gruntas galės būti panaudotas uosto statyboms.

Rygos uostas, kaip ir Klaipėdos, gilinimui tikisi gauti ES paramą.

Nuo 2009 metų vyksta ir dar vieno tiesioginio Klaipėdos uosto konkurento – Liepojos uosto gilinimas. Belgų kompanija „Dredging International N.V“ Liepojos uosto gilinimą planuoja baigti 2012 metais. Liepojos uostas bus pagilintas nuo 10 iki 12,5 metro. Tam ES (74,5 proc.), Latvijos Vyriausybės ir Liepojos laisvosios ekonominės zonos valdyba skiria apie 27 mln. latų (per 130 mln. litų).

Kol kas nenumatyta gilinti Kaliningrado uosto ir į jį vedančio 50 kilometrų ilgio kanalo, kurio gylis yra 10,5 metro. Kaliningrado srityje neapsisprendžiama, ar yra prasmė gilinti laivybos kanalą į Kaliningrado uostą, mat vystomas Baltijsko, Svetlyj uostai, kur yra didesni gyliai. Kaliningrado srityje planuojama statyti ir giliavandenį uostą. Tačiau nei konkreti vieta, nei statybos datos, nei finansavimo šaltiniai dar nėra žinomi.