Maždaug prieš 3–4 metus į šviestuvus įsukę energiją taupančias elektros lemputes jau gali tikėtis, kad netrukus ji užges. Deja, bet aplinkai kenksmingų atliekų žmonės atsikrato paprasčiausiu būdu – jas meta tiesiai į šiukšlių dėžę.

Trūksta atsakomybės

Dienraščio atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma gyventojų perdegusias energiją taupančias lemputes išmeta kartu su kitomis atliekomis. Gerokai mažesnė gyventojų dalis jas kaupia nežinodami, kaip turėtų elgtis, ir tik vienetai lemputes pristato jas surenkančioms įmonėms.

Už energiją taupančių lempučių surinkimą ir utilizavimą atsakinga organizacija „Ekošviesa“ pernai jų šalyje surinko daugiau kaip 100 tonų, daugiau nei pusę rinkoje parduotų energiją taupančių lempučių. Nors rezultatai viršijo valstybės išsikeltus tikslus, įtarimai dėl socialiai neatsakingos visuomenės išlieka. Didžiąją dalį visų surinktų lempučių pristatė įmonės, o gyventojai perdirbti jų atidavė mažiau nei 5 proc.

Organizacijos „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės manymu, pagrindinė to priežastis yra visuomenėje pastebimas žinių trūkumas, kokią žalą perdegusi elektros lemputė gali atnešti aplinkai ir kaip su ja derėtų pasielgti. Tačiau jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbus veiksnys yra gyventojų socialinės atsakomybės stygius, tiesa, jis pastebimas ne vien Lietuvoje.

„Visuomenė gana atsainiai žiūri į šią problemą, bet atsainumą tikriausiai nulemia nepatogi atliekų logistika. Pamiškėse matome primėtytų senų padangų, šiukšlių, kurios niekam nerūpi. Vis dėlto socialinės atsakomybės problema atsispindi ir Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, Ispanijoje, kur buvo įsteigta daug atliekų centrų, iš gyventojų surenkamų perdegusių lempučių kiekis panašus“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu perdegusias lemputes gyventojai gali priduoti 14-oje didžiausių šalies miestų, kuriuose iš viso įsteigta 40 surinkimo vietų. Nuo šių metų pradžios tai padaryti gyventojai taip pat gali prekybos centruose „Senukai“, o ateityje surinkimo tinklą planuojama dar plėsti.

Kenksminga sveikatai

T.Ruželė patikino, kad kiekviena energiją taupanti elektros lemputė turi kenksmingo cheminio elemento gyvsidabrio, kuris labai lakus ir greitai reaguoja su aplinka. Todėl šiomis atliekomis esą svarbu pasirūpinti dar atidžiau nei įprastomis.

„ES šalims perėjus prie energiją taupančių elektros lempučių naudojimo, gyventojams reikia žinoti, kad panaudotas lemputes būtina išmesti tik tam skirtose vietose. Patekusi į pakeles ar pamiškes lemputė gali sudužti, o gyvsidabris – patekti į gamtą, gruntinius vandenis. Netgi nedidelis gyvsidabrio kiekis labai pavojingas ir gali užteršti dešimtis hektarų vandens telkinio. Natūralu, kad per pagautą žuvį ar kitais būdais gyvsidabris gali atkeliauti ir ant mūsų stalo. O iš mūsų organizmo jis nepasišalina ir gali sukelti nervines ligas“, – apie žalą pasakojo pašnekovas.

Perdegusios energiją taupančios elektros lemputės nėra vienintelės atliekos, kurias gyventojai kartais nė nesusimąstydami išmeta į šiukšlių dėžę. Asociacijos EPPA direktorius Giedrius Mikulskas patikino, kad ne mažiau svarbu tinkamai atsisakyti elektros ir elektronikos prietaisų, baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Vis dėlto pašnekovas taip pat prisipažino pasigendąs gyventojų atsakomybės, už kurią jie vis dar tikisi sulaukti atlygio: „Gyventojai dar linkę klausti, ką gaus už atneštą seną elektronikos prietaisą. Jie mano, kad už atsakomybę turėtų būti atlyginta. Todėl daugiausia senų elektronikos prietaisų superkama metalo supirktuvėse.“

Neišeidami iš namų

Atsikratyti atliekų gyventojai paprastai tikisi įdėdami kuo mažiau pastangų, pavyzdžiui, nė nekeldami kojos iš namų. G.Mikulskas priminė, kad elektrotechnikos atliekoms sveriant apie 50 kilogramų, organizacijos darbuotojai patys atvyksta į bet kurią Lietuvos vietą ir jas išveža nemokamai. Pasinaudoti šia paslauga, anot jo, gyventojai noriai suskumba, siekdami atsikratyti senų viryklių, šaldytuvų, skalbyklių, televizorių ir pan. 2 psl. >>