Yra daugybė būdų, kaip sutaupyti šilumos energijos ir jai išleidžiamų pinigų. Kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad palyginti nedidelė investicija gali duoti didelį efektą.

Liko tik senos sienos

Praėjusių metų gruodį mažiausiai už šilumos energiją Lietuvoje mokėjo Mažeikiuose esančio vieno daugiabučio gyventojai. Neįtikima, bet akivaizdu – už vieną kilovatvalandę (kWh) šilumos energijos gyventojai mokėjo vos 88 centus. Šiame name gyvenantiems mažeikiškiams 60 kv. m ploto buto šildymas atsiėjo vos 53 litus. O pernai gruodį sostinėje daugiausia už tokio paties ploto šildymą mokėjo Agrastų gatvės gyventojai – beveik 700 litų, Kaune Jakšto gatvės gyventojai – 710 litų, o Klaipėdos Liepų gatvės gyventojams teko mokėti 540 litų.

Mažeikių Sodų gatvės 10-o namo bendrijos pirmininkė Nijolė Šiliauskienė neslėpė, kad rezultatai pranoko gyventojų lūkesčius. „Tai atsitiko todėl, kad renovacijos ėmėmės iš peties. Buvo renovuotos ne tik daugiabučio sienos, bet ir visa šilumos sistema. Iš prieš 40 metų statyto daugiabučio liko tik seni blokai. Mums pasisekė, nes 85 proc. renovacijos darbų, tarp jų ir šilumos punkto modernizavimą, finansavo ES. Tiesa, daug ką 100 proc. finansavome patys, pvz., radiatorius, daviklius ir kita, bet nė vienas gyventojas dėl to nesigaili“, – dėstė N.Šiliauskienė. Pasak jos, prieš metus atlikta namo renovacija iš pagrindų gyventojams kainavo 125 litus už 1 kv. m. Taigi, 60 kv. m ploto buto renovacija atsiėjo 7,5 tūkst. litų. „Planuojame, kad investicijos atsipirks jau po kito šildymo sezono“, – teigė daugiabučio bendrijos pirmininkė.

Gyventojai žino geriausiai

Po pastato ir šilumos sistemos renovacijos minėtas daugiabutis Mažeikiuose suvartoja penkis kartus mažiau šilumos nei prieš renovaciją. Praėjusį šildymo sezoną 1 kv. m šildyti prireikė vos 1,16 kWh, o ankstesnėmis žiemomis prireikdavo 5 kWh.

„Mes niekada nemokėjome labai daug, nes visada visą šilumos ūkį laikėme savo rankose. Šilumą visada patys reguliavomės, iki renovacijos – šilumos punkte, dabar – savo butuose. Įsitikinau, kad niekas geriau už gyventojus nežino, kiek reikia šilumos“, – pabrėžė N.Šiliauskienė.

Pasak jos, norint įdiegti išmaniąją daugiabučio šilumos ūkio valdymo sistemą kiekviename bute reikėjo senus radiatorius pakeisti į naujus su termostatais (reguliatoriais) ir davikliais, kurie surenka informaciją apie kiekvieno buto šilumos sunaudojimą ir perduoda į centrinį kompiuterį. „Centrinis kompiuteris stovi pas mane bute, aš matau visus 322 radiatorius ir seku, kiek jie suvartoja energijos. Kiekvieno buto ataskaitas pateikiu šilumos tinklams ir bendrijos buhalterei. Pagal pačių surinktus duomenis mokame tiek už šildymą, tiek už karštą vandenį. Šilumos tinklai neturi jokių galimybių prikišti savo nagus, t. y. nei padidinti, nei sumažinti mūsų suvartojamos šilumos energijos kiekį“, – pasakojo mažeikiškė. Pasak N.Šiliauskienės, kai šilumos valdymo kompiuteris gyventojų rankose, nekyla jokių konfliktų ir su šilumos tiekėjais.

Užkoduotas nepasitikėjimas

Nors Europos Parlamento direktyvoje (2006/3/2/EB) kalbama apie energijos efektyvumo didinimą pasitelkiant modernias informacines technologijas (IT) ir nepriklausomą auditą, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas automatizuotomis energijos apskaitos ir valdymo sistemomis vis dar nedidelis.

Portalo diena.lt skaitytojų apklausa parodė, kad didžioji dauguma (63 proc.) didmiesčių gyventojų nepasitiki IT taikymu šilumos ūkyje. Tik kas dešimtas miestietis yra nieko prieš, kad jo gyvenamame daugiabutyje šilumos ūkis būtų kompiuterizuotas.

Dienraščio kalbinti pašnekovai vienareikšmiškai sutinka, kad šio nepasitikėjimo pagrindas – pernai sostinę sukrėtęs šilumos suvartojimo nuskaitymo nuotoliniu būdu skandalas. Tuomet kilo įtarimas, kad nuotolinis duomenų nurašymas esą susijęs ir su nuotoliniu šilumos tiekimo reguliavimu.

Tačiau, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, Valstybinės metrologijos išvada, kad nuotoliu būdu perduodamos informacijos paklaida yra nulinė, patvirtino, jog gyventojų pasipriešinimas buvo be pagrindo. „Todėl nuotolinio nuskaitymo sistema buvo grąžinta ir veikia toliau“, – sakė jis.

Palaiko taupymą

„Šilumos ūkio modernizavimas ir IT jame diegimas – neišvengiama ateitis. Jų naudojimas patogus ir vartotojams, ir energijos tiekėjams. Pradžioje bandoma kompiuterizuoti šilumos punktus, pamažu IT skverbiasi ir į daugiabučių butus, kur ant radiatorių uždedami šilumos apskaitos davikliai. Turint tokius duomenis, galima tiksliai paskirstyti šilumos energijos kiekį. Iš 17 tūkst. šalies daugiabučių, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, tokią apskaitą butuose turi vos 1 tūkst. daugiabučių, dauguma jų Vilniuje, jie yra naujos statybos arba renovuoti namai“, – sakė V.Stasiūnas.

Tiesa, už šildymą norint mokėti mažiau vien tikslios apskaitos neužtenka. Tam reikia turėti ir šilumos energijos kiekio reguliatorius ant kiekvieno buto radiatoriaus. „Šilumą reguliuoti butuose galima tik apšiltintuose, renovuotose namuose. Patiems reguliuojant suvartojama mažiau energijos ir sutaupoma“, – pabrėžė V.Stasiūnas. 2 psl. >>