Klaipėdos uoste kilo didžiulis nepasitenkinimas. Lietuva pagal ES teisę įstatymus turi sutvarkyti taip, kad, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, dabartinės uosto kompanijos žemę užleistų kitiems.

Lietuvoje – išimtys

“Suvokdamos, kad ateities perspektyvos yra palankios, Klaipėdos uosto kompanijos drąsiai planavo ir vykdė investicines programas. Nuo 2004 metų kompanijos į Klaipėdos uosto objektus investavo per 3,2 milijardus litų. Kai nebeliks garantijų, jog pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, kompanijos turės pirmumo teisę vėl išsinuomoti žemę, privačios investicijos į uostą sustos”, – svarstė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos Teisės komiteto pirmininkė Aldona Staponkienė.

Klaipėdoje yra kitokia uosto veiklos schema nei daugelyje ES uostų. Klaipėdoje privačios kompanijos atsirado po valstybinių įmonių privatizavimo. Nors žemė čia yra valstybės ir kompanijos ją nuomoja, bet jos jautėsi įgijusios turtą ir noriai investavo. Daugelyje ES uostų dirbančios kompanijos yra tik visiškai sukurtų uosto įrenginių nuomotojos. Jos atėjo ten, kur jau įrengtos ne tik krantinės, bet ir pastatyti kranai, išsinuomojo tai, padirbėjo ir išėjo.

Panaši situacija, kaip Klaipėdos uoste, gali būti ir kitose postsovietinėse šalyse. Todėl bandymas tiesiogiai perkelti ES patirtį į tas šalis sutinkamas priešiškai.

Bijo atvykėlių iš ES

Lietuvos Civiliniame kodekse yra numatyta nuostata, kad pasibaigus žemės nuomos terminui nuomininkas, jei tvarkingai mokėjo už nuomojamą žemę, turės pirmumo teisę sutartį pratęsti. Ateityje išimtis sudarys tik uostų žemė, nes ji patenka po ES teisiniu presu.

“Uosto naudotojai bus diskriminuojami, šalyje bus pažeistas teisingumo principas”, – dėstė uostininkai.

Pagal ES teisę, nuomoti žemę Klaipėdos uoste galės bet kuris ES subjektas. Atvykėliai iš Stavropolio Klaipėdos uoste išsinuomoti žemės negalės, bet tai galės padaryti atvykėliai iš Šveicarijos, Maltos ar Kipro. Būtent šiose ES šalyse didžiausiais tempais daugėja vietinių rusiško kapitalo kompanijų.

Vakarų Europos šalyse liberalesnė teisė keistis žemės nuomininkams egzistuoja jau seniai. Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika pastebėjo, kad Europoje yra pakankamai daug šeimos įmonių, kurios uostų žemes nuomoja po 2-3 šimtmečius. Tai reiškia, kad nuostatos keistis uostų žemės nuomotojams kaskart kažkaip „apeinamos“.

Į naujas ES laisvos ekonomikos tendencijas Klaipėdos uoste raginama žiūrėti atsargiai. Lietuva turi vienintelį uostą – netekusi jo ji patirtų didelę ekonominę žalą. 2 psl. >>