Dėl brangstančių degalų, elektros ir šilumos energijos galvą skauda ne tik eiliniams gyventojams, bet ir verslininkams. Didžiausius iššūkius šiuo metu patiria pramonės, statybos ir transporto sektoriai, mažiausiai energijos kainų pančiais sukaustytas paslaugų verslas.

„Energijos išteklių sąnaudų įtaka turi tiesioginę įtaką verslo sektorių pelningumui“, – tokią išvadą padarė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „KPMG Baltics“, pirmą kartą Lietuvoje atlikusi Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos išteklių kainų pokyčiams tyrimą.

„Nemaža dalis sąnaudų Lietuvos verslo įmonėse susijusios su degalais, šilumos ir elektros energija, todėl energijos išteklių kainoms keičiantis, labai kinta įmonių pelningumas“, – sakė Rokas Kasperavičius, bendrovės „KPMG Baltics“ partneris.

Pasak jo, Lietuvos verslo sektoriai energijos ištekliams išleidžia įspūdingą sumą pinigų – 2010 m. ji siekė 4,7 mln. litų. „Daugiausia, 58 proc., verslas pinigų išleidžia degalams, trečdalį – elektros energijai, o mažiausiai, 9 proc., – šilumos energijai“, – sakė jis.

Pasaulinio tyrimo „KPMG Energy Survey 2011“ duomenys rodo, kad 50 proc. didžiausių pasaulio energetikos bendrovių finansininkų teigia, jog naftos kaina ateityje išsilaikys 111–130 JAV dolerių už barelį. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2011 m. pasaulyje degalai pabrango 135 proc. – kasmet maždaug po 15 proc. Prognozuojama, kad 2011–2016 m. degalų kaina pakils apie 27 proc.

„Lietuvoje elektros ir šilumos energijos kainos nuo 2003 m. pakilo apie 75 proc. Vien per pastaruosius ketverius metus elektros kaina pašoko 45 proc., šilumos energijos – 48 proc. Verta pabrėžti, kad apie trečdalį elektros kainos ir 70 proc. šilumos energijos kainos nulemia degalų kaina“, – sakė Agnė Šilerytė, bendrovės „KPMG Baltics“ konsultantė.

Įvertinę, kad elektros ir šilumos energijos kaina labai priklauso nuo degalų kainos, tyrėjai išskyrė tris energetinio pažeidžiamumo scenarijus: optimistinį, realistinį ir pesimistinį.

Jei išsipildytų optimistinis scenarijus ir degalai per metus pabrangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektoriaus energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus išaugtų 14 proc., arba 650 mln. litų. Realistinio scenarijaus atveju įmonių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc., arba 1 mlrd. litų. Tačiau jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir degalai brangtų net 50 proc., verslo energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus padidėtų vidutiniškai 41 proc., arba 2 mlrd. litų.

Pasak R.Kasperavičiaus, tyrimas parodė, kad Lietuvos verslas ypač priklausomas nuo energijos išteklių kainų svyravimo. Teigiama, kad tai gali gerokai paveikti įmonių pelningumą, o norėdamos dirbti pelningai jos priverstos didinti kainas ir rizikuoja pralaimėti konkurencinę kovą.

Komentarai

Aleksandras Izgorodinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Pernai Lietuvos pramonė labai jautriai reagavo į smarkiai pašokusias energijos išteklių ir žaliavų kainas. Pirmiausia, energijos išteklių ir žaliavų kainos pernai augo labai reikšmingai. Antra, pagal energetinį intensyvumą Lietuva pasaulyje yra šešta, t. y. esame iš tų šalių, kurios vienam produkcijos vienetui pagaminti sunaudoja daugiausia sparčiai pabrangusių žaliavų. Trečia, Lietuva patenka į ES šalių dešimtuką, kuriose dujų ir elektros kaina yra aukščiausia.

Tai lėmė, kad pramonės produkcija pernai pabrango 8,5 proc. Įmonės buvo priverstos kelti savo gaminamos produkcijos kainas, o tai lėmė didesnę infliaciją. Bet vietos gamintojai deda visas pastangas, kad produkcija vidaus rinkoje brangtų minimaliai. Pernai pabrangusių energijos išteklių dalis buvo perkeliama ne Lietuvos, o užsienio vartotojams. Pavyzdžiui, pernai lietuviška produkcija Lietuvoje pabrango 6,8 proc., o užsienio rinkose – 10 proc. Gamintojai stengiasi išsaugoti vidaus paklausos augimą.

Kaip rodo lūkesčių indeksas, praėjusiais metais 57 proc. didžiųjų gamintojų fiksavo žaliavų kainų padidėjimą, tik 36 proc. įmonių dėl to padidino galutinę produkcijos kainą, o 54 proc. didžiųjų gamintojų galutinės produkcijos kainos nekeitė. Tai reiškia, kad įmonės nedidino galutinės produkcijos kainos ir taip atsisakė dalies pelno.

Adakras Šeštakauskas

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Energijos ištekliai labiausiai lemia statybinių gaminių gamybą ir tiesiogiai atsiliepia statybų kainai. Per vienus metus statybos kaina padidėjo apie 6 proc., o tai labiausiai lėmė pabrangusios statybinės medžiagos. Išteklių brangimas tiesiogiai veikia statybų verslo paslaugų perkamumą ir konkurencingumą.

Jeigu konkuruojama sąžiningai, tai dar nėra taip blogai, visiems tokios pačios bėdos. Bet Lietuvoje vis dar aktuali kita problema – mokesčių slėpimas statybų sektoriuje, o tai tiesiogiai kerta per sąžiningai dirbančių verslininkų pajamas. Nesąžininga konkurencija vis dar gaji.

Statybų sektorius taip pat galėtų prisidėti prie brangių energijos išteklių naudojimo mažinimo. Reiktų pradėti projektuoti ir statyti mažiau energetikai imlius statinius. Ne tik gyvenamuosius namus, bet ir visuomeninius. Labai plačiai diskutuojama ir tai jau ateina į Lietuvą.

Algimantas Kondrusevičius

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas

Dyzelinas yra pagrindinė transporto verslo varomoji jėga. Jau tapo įprasta, kad kiekvieni nauji metai prasideda kylančiomis degalų kainomis. Todėl stebime tik nuolat kylančias kainas, o tai neigiamai veikia ekonominius vežėjų rodiklius. Pirmas metų ketvirtis visada vežėjams būna labai sudėtingas.

Degalams pabrangus neturime galimybės automatiškai pakelti paslaugų tarifus, nes mūsų sektoriuje konkurencija negailestinga. Kainos klientui pakėlimas reikštų jo praradimą. Kai kurios transporto įmonės ilgalaikėse sutartyse nustato paslaugų kainas metams ar pusmečiui į priekį, nustatomi tam tikri degalų kainos padidėjimo saugikliai, tačiau tai ne visada padeda.

Dėl brangstančių degalų didėjančias veiklos sąnaudas bandome spręsti optimizuodami maršrutus ir nuolat stebime degalų kainas skirtinguose šalyse. Šiuo metu vežėjai vilkikų bakus stengiasi pasipildyti Liuksemburge, Austrijoje ar Lenkijoje, kur šiuo metu dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje.