- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio žiniasklaidoje vis dažniau netyla diskusijos apie valiutų karą. Kad toks plika akimi nematomas reiškinys pasaulyje vyksta neabejoja ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjas prof. Arvydas Paškevičius.
Spalio pabaigoje viso pasaulio akys krypo į Pietų Korėją, kur vykusiame G20 šalių susitikime ir buvo siekiama išnagrinėti prasidėjusio valiutų karo priežastis, prieštaravimus, kilusius tarp dvidešimtuko šalių, bei priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau šalys nieko konkretaus nesutarė.
Kuomet pasaulyje vyksta valiutų karas dažna šalis stengiasi iki minimumo sumažinti savo valiutos kursą ir tikisi, kad šis žingsnis paskatins eksportą.
„Tokio reiškinio pasekmes lietuviai neseniai galėjo patirti patys, kuomet smukus zloto kursui, lenkiškos prekės užplūdo mūsų šalį, o ir patys dėl pigesnių produktų važiavome pas kaimynus“, – teigia VU Tarptautinio verslo mokyklos profesorius A. Paškevičius ir primena, kad tokia situacija gali pasikartoti ir ateityje.
Lietuvoje taikomas valiutų valdybos modelis, tvirtai susiejantis litą su euru. Zlotui naudojamas lankstesnis valiutos režimas, kuris vadinamas valdomu plaukiojančiu, todėl zloto kursas euro atžvilgiu kinta. Už vieną eurą valiutų rinkoje paprastai galima įsigyti nuo 3,8 iki 4,2 zlotų. Tačiau yra buvę, kai kursas buvo pasiekęs 4,9 zlotus už eurą.
Šiuo metu ryškiausias valiutų karas vyksta tarp JAV ir Kinijos, kurį būtų galima pavadinti kova dėl dominavimo pasaulio ekonomikoje ir finansuose.
Šiame etape Kinija yra visiškai užvaldžiusi JAV rinką. 2009 metasi Kinijos eksportas į JAV sudarė 296,4 mlrd. dolerių, o importas iš JAV tik 69,5 mlrd. dolerių. Tokiu būdu užfiksuotas 226,8 mlrd. dolerių deficitas. Jau kelerius metus JAV nuolatos kaltina Kiniją dėl mažos juanio vertės ir kad tokiu būdu Azijos šalis siekia didesnio konkurencinio pranašumo savo eksportuojamoms prekėms.
Tam pritaria ir VU Tarptautinio verslo mokyklos prof. A. Paškevičius: „amerikiečiai mato, kad Kinijos valdžia nuolat dirbtinai palaiko žemą juanio kursą, taigi amerikiečių veiksmai rodo, jog jie nori susilpninti dolerį, kad galėtų išlaikyti konkurenciją. Susilpnėjus doleriui turėtų ir sumažėti kinų importas ir dominavimas JAV rinkoje“.
Labiausiai vandenį valiutų rinkose drumsčianti Kinija problemų kelia ne vien JAV, bet ir kitoms šalims, kurių prekių lentynos yra užverstos kiniškomis prekėmis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...