Senųjų daugiabučių gyventojai, nemokėję nė lito, galės sužinoti, kokios būklės yra jų namas, kiek kainuotų jį atnaujinti. Naujasis renovacijos vadas tiki, kad realūs skaičiavimai gali paskatinti žmones šiltinti namus.

Prieš du mėnesius Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pradėjęs vadovauti buvęs verslininkas Arūnas Aliulis tiki, kad renovacijos procesą stabdo žinių stoka ir nepagrįstos baimės. Todėl netolimoje ateityje kone kiekvieną gyventoją turėtų pasiekti žinios apie renovacijos naudą – informacijai viešinti ketinama išleisti ne vieną milijoną litų.

Be to, tikisi A.Aliulis, žmones gali padrąsinti tai, kad valstybė padengs 100 proc., o ne 50 proc. (kaip yra dabar) investicinio projekto parengimo išlaidų. Tai reiškia, kad, žinodami, kiek šilumos energijos iššvaisto namas, kiek reikėtų investuoti ir kokią naudą tai duotų, namo butų savininkai dar neprivalės imtis renovacijos. Matydami realius skaičius, gyventojai balsuos, ar verta jiems tai daryti.

Tiesa, siūlymui visiškai padengti projekto rengimo išlaidas dar turi pritarti Seimas ir Prezidentė. BUPA atstovai nedvejoja, kad tai bus palaiminta, nes per pirminius svarstymus pasipriešinimo nebuvo.

Ar renovacijos traukinį išjudins BUPA naujasis vadovas? Kaip jis ketina tai padaryti? "Kauno diena" uždavė A.Aliuliui klausimų, rūpinčių ne vienam daugiabučio gyventojui.

Ar žmonės ateityje nenusivils renovacijos kokybe?

Labai svarbu ne tik renovuoti, bet ir daryti tai ne bet kaip. Jei keiti stogą, reikia jį ir šiltinti, jei keiti langus – statyti juos su orlaidėmis. Tai kainuoja, bet vėliau atsiperka, nesukelia įvairių nepageidaujamų padarinių. Jei keiti šildymo sistemą, geriausia ją keisti tokia, kad kiekvieno buto savininkas galėtų reguliuoti šilumą savo bute ir atsiskaityti pagal skaitiklio parodymus – galbūt kažkas, dar labiau taupydamas pinigus, nuspręs gyventi vėsiau.

Investavus į kokybiškesnį būstą, mėnesinę įmoką padidinsi galbūt tik dešimčia litų, o efektas bus akivaizdus. Pavyzdžiui, verta investuoti į ventiliacijos rekuperacines sistemas.

Labai stengiamės, kad žmones pasiektų teisinga informacija. Juk yra milžiniški pinigai, kurių bemaž negalima pasiimti. Viena vertus, žmonės nenori, iš kitos pusės – bankai taip pat bijo žengti bet kokį žingsnį, nes dar jaučia ekonominės krizės padarinius.

Kaip vertinate atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo pritaikymą senuose daugiabučiuose namuose?

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje yra podukros ar posūnio vietoje. Jiems sukuriamos didžiulės kliūtys, nors pasaulis daro priešingai. Net ES direktyvos numato, kad tokią energetiką turėtume skatinti. Užsienyje nemažai pavyzdžių, kai daugiabučiai namai, pasitelkę saulės energiją, pasišildo vandenį. Keletas projektų pradedami plėtoti ir Lietuvoje. Ant vieno daugiabučio namo Panevėžyje planuojama montuoti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Specialus projektas plėtojamas ir Birštone. Čia, įdiegus ir saulės kolektorius, žadama padaryti, kad senas namas sunaudotų itin mažai šilumos energijos.

Kokių dar numatoma renovacijos skatinimo priemonių?

Dabar valstybė teikia paramą, jei namas pasiekia ne mažesnę nei C energetinio naudingumo klasę. Mūsų tikslas padaryti taip, kad valstybė teiktų tokią pat paramą ir D klasės namams. Nemažai žmonių renovaciją nori vykdyti etapais, tai yra ne visus darbus atlikti iš karto. Tad, pavyzdžiui, pakeitę šiluminį punktą ar apšiltinę stogą, jie jau galėtų pretenduoti į paramą, nors namo sienų dar neapšiltinę ir nepasiekę C klasės.

Be to, anksčiau žmonės turėjo patys mokėti už dokumentų parengimą renovacijai, tai yra už energetinį auditą, techninį projektą. Pagal naują dabar galiojančią programą dengiama 50 proc. šių išlaidų. Šiuo metu svarstomos pataisos, kad valstybė padengtų 100 proc. namo modernizavimo projekto rengimo išlaidų. Tai reiškia, kad namas galės nemokamai atlikti energetinį auditą, parengti investicinį projektą. Tik po to gyventojai galės nuspręsti, ar jie renovuos namą. Žmonės jau žinos silpnąsias namo, kuriame gyvena, vietas, kiek energijos jie gali sutaupyti atlikę tam tikrus darbu, žinos preliminarias sumas, kiek renovacija kainuotų visam namui ir kiekvienam buto savininkui. Gali būti ir taip, kad, pamatę rezultatus, žmonės renovuoti namą atsisakys, bet tokiu atveju jie nieko nepralaimės.

Kodėl naujoji daugiabučių namų modernizavimo programa JESSICA neduoda vaisių?

Naująja programa JESSICA yra susidomėję 49 namai, 21 bendrijos investiciniai projektai jau patvirtinti – jų atstovai gali kreiptis į banką ir, gavę paskolą, galės samdyti statybos bendroves. Kaune yra penki daugiabučiai, mėginantys renovuoti namus pagal naująją programą, projektas patvirtintas tik vienos bendrijos. Situacija su bankais turi kuo skubiau išsispręsti – vis dar nesusišnekama tarp Europos investicijų banko ir komercinių bankų. Tai, kad žmonės nusprendžia renovuoti namą, nors ir iškyla neaiškumų (renovacijai pasiryžusių namų yra pusšimtis), dar kartą įrodo, jog ateina supratimas: renovacija – neišvengiamas dalykas, daryti tik dalinį namo remontą – neprotinga. 2 psl. >>