Eilinį kartą žlugdomis viltys pakilti... Jos buvo pasirodę pasirodžius naujam lyderiui... 2012.10.17 12:05 COPY: "Nepaisant iškilmingų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pareiškimų apie klestėjimą ir šalies diplomatų pranešimų apie progresą, eiliniams Šiaurės Korėjos gyventojams kiekvienas diena yra kova už išgyvenimą, rašoma „The Atlantic Wire“. Šiaurės Korėjoje – siaubingas maisto produktų deficitas. Elektra įjungiama ir išjungiama be jokio reguliaraus principo. Valstybė ir toliau be gailesčio žiūri į bet kokią kritiką ar alternatyvų gyvenimo būdą – pavyzdžiui, krikščionybę. Geriausia, ko savo gyvenime gali tikėtis Šiaurės Korėjos gyventojas, su laikina viza bėgti į Kiniją, o ten, jeigu labai labai pasisektų, susirasti darbą gamykloje. Tačiau bent jau yra duomenų, kad Šiaurės Korėjos gyventojai bent jau pradėjo geriau suvokti savo skurdą, nes dabar jie paprasčiausiai žino daugiau apie tai, kas vyksta užsienyje. Praėjusią savaitę Laura Ling, buvusi „Current TV“ žurnalistė, kuri keletą mėnesių praleido kalėjime Šiaurės Korėjoje, papasakojo, kad tai, ką pasauliui bando demonstruoti Kim Jong Unas, yra paviršutiniška, kaip niekada. „Nepaisant baimės kultūros, kuri yra tiesiog persmelkusi Šiaurės Korėjos visuomenę, produktų deficito ir gulagų stiliaus stovyklų, kuriose laikoma nuo 150 iki 200 tūkstančių kalinių, yra požymių, kad mirtini vyriausybės gniaužtai ima braškėti“, – tvirtina L. Ling. Ji tvirtina, kad pasienio rajonuose jau galima „pagauti“ kaimyninės Kinijos televizijos kanalus, todėl dalis Šiaurės Korėjos gyventojų jau turi prieigą prie užsienio naujienų. Jeigu per Kim Jong Uno valdymo laikotarpį mes kažką ir sužinojome, tai tik tai, kad permainoms reikia laiko. Pajamų skirtumas – natūrali ekonominio vystymosi dalis, teigia ekspertai. Ir nors yra blogai, kad žmogus, Šiaurės Korėjoje nusprendęs paskaityti Bibliją, gali būti nužudytas, vis dėlto progresas reikalauja kantrybės."

Rankose laikau sovietmečio satyrinio žurnalo "Šluota" 1957m. balandžio 8d. numerį. Pirmame viršelio puslapyje I.Martinaičio karikatūroje 90 procentų užima kumštis su raudona vėliava, o apatiniame kamputyje baisesnis už žiurkę "dėdė Semas". Tekstas: "Tarptautinis darbininkų solidarumas -baubas kapitalistams". To paties numerio paskuttiniame viršelio puslapyje J.Augustino piešinyje ant "Made in USA" pagalio pakabintas šiukšlių kibiras su užrašu "Čan Kai šiukšlės" iš kurio kyšo Čan Kai-ši "žiurkinė" galva ir kaulai. Prie raudonos sienos KLR paaiškinimas: "Sukiurėlis Čan Kai-ši, JAV imperialistų palaikomas, vis dar svajoja užgrobti Kinijos Liaudies Respubliką". Bolševizmo propagandinė galybė kai kuriose Pasaulio šalyse pateko į palankią dirvą, ko išdavoje žmonija neteko virš 120 milijonų gyventojų, kurie buvo bolševikinių režimų įvairiais būdais sunaikinti. Jei nacizmas savo teismo jau susilaukė., tai bolševizmas - komunizmas ir šiandien iš esmės pasaulinėje erdvėje nėra teisiškai pasmerktas. Tai didžiulė teisinė spraga pasaulinėje teisėsaugoje. Pasekmės kai kuriose šalyse katastrofiškos. Pavojus sklinda ir šiandien iš vieno iš aršiausių tokios "ideologijos" skleidėjų Š.Korėjos. Tą šlykštų karo ir žiaurios diktatūros židinį seniai buvo galima užgesinti, jei prokomunistinė Rusija ir Kinija to panorėtų. Deja, geopolitiniai šių didžiųjų šalių interesai nesikerta su Š.Korėjos diktatoriaus kvailiojimais, vedančiais į susinaikinimą. Vyresnio amžiaus lietuviai turėtų gerai prisiminti tris metus trukusį karą Korėjos pusiasalyje. Galinga sovietinė propaganda “Šalin rankas nuo Korėjos” tuomet reiškė, kad bolševikinio kirpimo tvarka turėjo būti įvesta visoje Korėjoje. KAI KAS IŠ “VIKIPEDIJOS”: Korėja po Rusijos-Japonijos karo 1904–1905 m. buvo okupuota Japonijos, o nuo 1910 m. tapo pastarosios kolonija. 1943 m. Kairo konferencijoje buvo nuspręsta, kad ji bus nepriklausoma valstybė. Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta, kad TSRS išvaduos šiaurines Korėjos teritorijas iki 38 lygiagretės, o piečiau išvaduos JAV. Raudonoji armija pasiekė 38 lygiagretę 1945 m. rugpjūčio 24 d. po kvantuno operacijos, o amerikiečių kariuomenė – 1945 m. rugsėjo 8 d. 1945 m. gruodį Maskvos konferencijoje JAV ir TSRS sudarė komisiją, turinčią tikslą sudaryti vieningą Korėjos valdžią. Tačiau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai. 1948 m. rugpjūtį Seule buvo paskelbta Pietų Korėja su prezidentu Li Syng Manu, o tų pačių metų rugsėjį – Korėjos Liaudies Demokratinę Respublika su prezidentu Kim Ir Senu. Korėja liko padalinta. Šiaurės Korėja turėjo bendrą sieną su TSRS (20 km) ir Kinija, kurioje vyko pilietinis karas. Po Čiang Kai-ši pabėgimo į Taivaną Kinijos Liaudies Armijos vadovas Mao Dzedongas 1949 m. spalio 1 d. paskelbė Pekine Kinijos Liaudies Respubliką. 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją peržengus 38 lygiagretę ir greitai pasiekė Seulą. Laikoma, kad vien tik užėmus Seulą 1950 m. buvo nužudyta apie 100 000 žmonių. 1950 m. rusėjo 15 d. po sėkmingo desanto prie Inčono ir galingos kontratakos iš Pusano Šiaurės Korėjos kariuomenė ėmė greitai trauktis. JTO liepė nutraukti karo veiksmus ir pripažino Korėjos sujungimą jėga, bet spalio 25 d. Mao į frontą įvedė keliasdešimttūkstantinę armiją „Kinijos Liaudies Savanorių“, kurie sumušė 10-ąjį JAV šarvuotą korpusą. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis ir nustatyta demarkacinė zona (po 2 km. į šiaurę ir pietus nuo fronto linijos) dalijanti pusiasalį į dvi dalis. Joje patruliavo „Neutralių valstybių stebėjimo komisija“. Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių kareivių. Pietų Korėjoje žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civiliai. Tarybiniai šaltiniai kalba apie 11,1 % Šiaurės Korėjos žmonių nuostolių, kas sudaro apie 1,1 milijono. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pramonės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų.