Vladimiras Putinas, ilgiau nei dešimtmetį tvirta ranka vadovaudamas Rusijai, ištraukė šalį iš sumaišties, kilusios po Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau taip pat susilpnino pilietinę visuomenę ir sukėlė nerimą Vakarų šalims dėl savo konfrontacinės užsienio politikos.

Panašu, jog V.Putinui garantuojama trečioji kadencija Kremliuje, kai dabartinis šalies vadovas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė jam kandidatuoti ateinančiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Jeigu juos laimėtų, V.Putinas teoriškai galėtų vadovauti Rusijai dvi kadencijas po šešerius metus – iki pat 2024 metų.

V.Putinas, buvęs Sovietų Sąjungos KGB agentas, išlaikė stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios, kaip tikėjosi liberalai, nepriklausomoje Rusijoje turėjo nugrimzti į praeitį kartu su komunistiniu režimu.

Kita vertus, V.Putinas tebėra populiarus daugumoje visuomenės sluoksnių, žmonėms prisimenant, jog jis sugrąžino pasitikėjimą savimi šaliai, kuri atrodė atsidūrusi prie suirimo slenksčio praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje.

V.Putino šalininkai laiko jį šiuolaikinės Rusijos gelbėtoju, o griežčiausi kritikai - naujausiu iš daugelio pavojingai autoritariškų lyderių, pradedant Ivanu Rūsčiuoju, baigiant Josifu Stalinu.

Tačiau viena neginčijama – šis 58 metų politikas yra istorinės reikšmės veikėjas.

Ko gera, savo filosofijos esmę V.Putinas geriausiai atskleidė 2004 metais, kreipdamasis į tautą po šalį sukrėtusios kruvinos mokyklos apsiausties Beslane, per kurią žuvo bent 334 žmonės, iš jų daugiau nei pusė vaikai.

Jis teigė, kad Sovietų Sąjungą buvo „didi valstybė... deja, nesuderinama su šiuolaikiniu pasauliu“, taip pat pabrėžė, jog naujoji Rusija pademonstravo silpnumą, atremdama iššūkius, kilusius po sovietinės imperijos žlugimo.

„Na, o silpnieji yra mušami“, - pastebėjo V.Putinas.

Pradėjęs karjerą KGB, V.Putinas dirbo buvusioje Rytų Vokietijoje, ir niekada neprarado slaptosios tarnybos agento auros.

Palaikomas kitų iš KGB pasaulio iškilusių veikėjų, vadinamųjų silovykų, V.Putinas vadovavo Rusijai, būdamas savo išvystytos „valdžios vertikalės“ viršūnėje, o šią sistemą jo vyriausiasis politinis strategas Vladislavas Surkovas vadino suverenia demokratija.

V.Putinui valdžią savo rankos padėjo sutelkti antrasis karas su Čečėnijos separatistais, kurį, pasak kritikų, ženklino siaubingi žmogaus teisių pažeidimai. Šį karą išprovokavo daugiaaukščių namų sprogdinimai, kurie iki šiol nebuvo deramai ištirti.

Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas iškėlė V.Putiną, anksčiau užėmusį KGB paveldėtojos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo postą, į šalies premjero pareigas.

Kai Kremliaus vadovas sensacingai atsistatydino Naujųjų metų išvakarėse 1999 metais, jis paskyrė V.Putiną savo įpėdiniu.

Kreipdamasis į Rusijos gyventojus tą vakarą, V.Putinas, netikėtai paskirtas vadovauti didžiausiai pasaulyje šaliai, atrodė baugiai pasitikintis savimi. Jis aiškiai nustatė griežtas savo žaidimo taisykles ir niekada nuo jų nenukrypo.

„Šioje šalyje nė minutę nebus valdžios vakuumo. Noriu perspėti, jog bet kokie mėginimai peržengti įstatymus bus ryžtingai nutraukti“, - sakė naujasis prezidentas.

Tačiau jis taip pat patikino Rusijos gyventoju, kad bus ginama „kalbos, įsitikinimų ir spaudos laisvė“, nors šis pažadas, daugelio nuomone, vėliau buvo nuolat laužomas.

Dar būdamas B.Jelcino premjeru V.Putinas susikūrė stačiokiško kalbėtojo įvaizdį, kurį vainikavo grasinimas teroristus „skandinti išvietėje“.

Jo netrikdė Vakarų šalių pasipiktinimas dėl buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio įkalinimo, o prieš skelbiant nuosprendį antrojoje šio Kremliaus priešininko byloje pareiškė, kad „vagis turi būti kalėjime“.

Konstitucijoje nustatytas apribojimas, jog šalies prezidentas gali dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, V.Putinui netapo kliūtimi - jis išlaikė faktinę valdžią, kai šalies vadovu buvo išrinktas jo politinis mokinys Dmitrijus Medvedevas, iškart paskyręs savo mentorių premjeru.

Vadovaudamas vyriausybei V.Putinas išliko įtakingiausiu Rusijos lyderiu ir demonstravo mačistinį įvaizdį, neįsivaizduojamą bet kuriam kitam pasaulio lyderiui, o D.Medvedevas net negalėjo tikėtis jam prilygti.

Per vasaros išvykas premjeras žvejojo ir jodinėjo, apnuoginęs krūtinę ir demonstruodamas gerai išvystytus raumenis.

Jis pozavo nuotraukoms kone su visais laukiniais plėšrūnais, paplitusiais Rusijoje, tarp jų - su tigru, snieginiu leopardu ir baltuoju lokiu. Jis pasinėrė į giliausio pasaulyje Baikalo ežero dugną mažuoju povandeniniu laivu ir vairavo „Formulės 1“ automobilį.

„Vladimirai Vladimirovičiau, kam tokie kraštutinumai? Juk suprantate, kad tai pavojinga?“ – paklausė vienas susirūpinęs žurnalistas, kai V.Putinas pernai grįžo iš banginių žymėjimo ekspedicijos audringoje jūroje.

„Gyventi apskritai pavojinga“, – replikavo premjeras.

V.Putinas retai rodosi viešumoje su savo žmona Liudmila ir dviem dukromis. Žurnalistams jis yra pasiūlęs nekišti „snarglėtų nosių“ į jo privatų gyvenimą.

Vienas Rusijos laikraštis, kuris 2008 metais užsiminė, jog V.Putinas buvo užmezgęs romaną su viena olimpine gimnastikos čempione, galiausiai išspausdino šio straipsnio paneigimą, o vėliau greitai užsidarė.