Paskolų krizės krečiamą euro zoną spaudžia reitingų agentūros, kasdien pažeriančios blogų žinių – mažinančios prasiskolinusių valstybių ir bankų reitingus.

Jų taikinyje jau atsidūrė Italija, Ispanija, Didžiosios Britanijos, Portugalijos bankai. Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų apsispręsti, kaip bus gelbėjamos finansų institucijos.

Regis, reitingų agentūros įsismagino. Italijos skolinimosi reitingą nurėžė jau trečia agentūra. Pasak reitingų agentūros „Fitch“, kalta delsianti, neryžtinga Italijos vyriausybė.

„Akivaizdu, kad tai tiesa, tokie įverčiai nedaromi atsitiktinai. Mūsų premjeras menkina viską, kas vyksta, jis sako, kad tai netiesa, tačiau reitingai kažką reiškia: esame ant skardžio krašto“, – mano Romos gyventojas Armando Ogliarolo.

Naujienai pasiekus Italiją, premjeras Silvio Berlusconi buvo išvykęs į Rusiją švęsti premjero Vladimiro Putino gimtadienio.

Pasak analitikų, reitingo sumažinimas turėtų būti spyris vyriausybei imtis rimtesnių reformų, tačiau Italija – viena tingiausių pasaulio ekonomikų, kurios skola penktadaliu didesnė nei visas vidaus produktas – tiki nedaugelis.

Vertindami padėtį eurozonoje, analitikai dažnai mini domino efektą, esą nugrius vienas – grius ir kiti.

Reitingų agentūra „Fitch“ smogė ir ketvirtajai Europos ekonomikai – Ispanijai. O agentūra „Moody`s“, jau anksčiau nurėžusi Italijos reitingą, pagrasino tą patį padaryti ir Belgijai, kuriai kartu su Prancūzija tenka gelbėti žlungantį „Dexia“ banką, išpirkusį didelę dalį Graikijos skolos.

Agentūra „Moody`s“ atsisuko ir į finansų institucijas. Teigdama, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė, ištikus krizei, nesugebėtų padėti savo bankams, sumažino 12-os Jungtinės Karalystės bankų reitingus. Tą patį padarė ir su 9-iais Portugalijos bankais.

„Manau, tai paveiks šalį, Portugalija bus kita žlunganti valstybė“, – sakė Lisabonos gyventoja.

Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų susitarti dėl plano, pagal kurį būtų rekapitalizuoti paskolų krizės paveikti bankai. Pasak Tarptautinio valiutos fondo, Europos bankų sektoriui stabilizuoti reikia maždaug 100–200 milijardų eurų.

Šeštadienį susitikęs su Tarptautinio valiutos fondo vadove, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy aptarti bankų gelbėjimo plano sekmadienį vyks į Berlyną.

Didžiausias klausimas – ar bankų sąskaitų skyles glaistyti naudojant valstybės lėšas nacionaliniu lygmeniu, kaip per krizę 2008-aisiais, ar pasinaudoti Europos finansavimu.

Bent jau kol kas dviejų didžiausių Europos ekonomikų pozicijos skiriasi. Prancūzija mieliau bankus gelbėtų pasitelkdama 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondą. Tačiau, pasak Vokietijos kanclerės, fondas, kurio lėšos pirmiausia turėtų būti skirtos Graikijai, – paskutinė stotelė, jei su savo bankais nesugebėtų susitvarkyti pačios valstybės.