Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė
#1
13 spalio 2009 - 04:23
#2
14 spalio 2009 - 09:13
ar nenumarins mane pirma laiko daktarai, jei pasidarysiu dodnoro kortelę?
#3
14 spalio 2009 - 09:17
#4
14 spalio 2009 - 09:19
Ar gali žmogus legaliai parduoti savo organą, pavyzdžiui, inkstą? Kiek už tai galima gauti?
kiek jums žinoma atvejų Lietuvoje, kai buvo vykdoma nelegali prekyba organais? Kažkur skaičiau, kad į tai buvo įsivėlę net visuomenėje žinomi asmenys...
#5
14 spalio 2009 - 09:30
Iki kelių metų žmonės priimami donorais?
Kaip Lietuva atrodo tarp kitu ES saliu donorystes kontekste?
Kiek dabar asmenų laukia organų Lietuvoje? Gal tai ir ciniškai skambės, bet kokie organai "paklausiausi"?
#6
14 spalio 2009 - 09:31
Kiek žmonių turi donoro kortelę? Kaip tas skaičius atrodo palyginus su kitomis ES šalimis?
Ar Jūs pati turite donoro kortelę?
#7
14 spalio 2009 - 09:31
#8
14 spalio 2009 - 09:50
#9
14 spalio 2009 - 10:02
noriu paklausti, kodėl yra pasirinktas modelis - savanoriškas sutikimas donorystei, o ne atvirkščiai - savanoriškas atsisakymas nuo donorystės?
Juk taip būtų paprasčiau, kur kas daugiau donorų
#10
14 spalio 2009 - 10:21
Žinau, kad mokama donorystė Lietuvoje turi ribas.
ateis metas, kai ji negalės būti mokama.
Tačiau bėda viena - žinau, kad centrai dabar už pinigus vos surenka reikiamą kraujo kiekį. Neįsivaizduoju, kaip tai pavyks padaryti su nemokama.
Ir kitas klausimas - ką manote apei ksenotransplantacija? ar tai realu, ar tik mokslinė fantastika.
#11
14 spalio 2009 - 10:27
2. Kokiu organu poreikis didžiausias – kokiu donoru trūksta labiausiai?
3. Kokios dažniausios žmonių priežastys atsisakant tapti donorais? Ar jos skiriasi Lietuvoje ir užsienio šalyse?
4. Kiek Lietuvoje šiuo metu yra paplitusi donoryste? (pvz. pagal donoro korteliu skaičių, ar pagal faktinius įvykius?)
#12
14 spalio 2009 - 10:44
Kas po to nutinka su žmogaus kūnu, kai jis tampa donoru? Ar jį galima palaidoti?
#13
14 spalio 2009 - 10:45
Kodėl nesudaroma galimybė mažesnio svorio suaugusiems asmenims duoti mažesnį kiekį kraujo ir tokiu būdu paremti donorystės idėją?
Kur kreiptis jei noriu būti donoru?
Kokius organus galiu „padovanoti“ kitam žmogui mirties atveju?
#14
14 spalio 2009 - 10:48
Ar galėtumėte papasakoti kokį ypatingą gerai pasibaigusį transplantavimo atvejį?
Kiek ir kaip žmonių šiais metais jau pagelbėta?
#15
14 spalio 2009 - 10:49
Labai įdomu, ar persodinti širdį ar plaučius - labai sudėtinga operacija. Kiek laiko, pavyzdžiui, galima gabenti širdį iki to
žmogaus , kurios jam reik? Kai pasižiūri filmuose, tai organai skraidinami sraigtasparniais, skubama labai. O kaip Lietuvoje?
\
Ačiū
#16
14 spalio 2009 - 10:51
Kaip užtikrinamas mano duomenų konfidencialumas, jei turiu organų donoro kortelę? Teko girdėti medikų perspėjimų, kad pavojinga pasirašyti sutikimą dovanoti organus -- po to žmonės patenka į nelaimingus atsitikimus ir pan. Be to, užsienio spaudoje nemažai rašoma apie organų vagystes.
Ar galiu persigalvoti, kai parašau sutikimą dovanoti organus? Ką tada turėčiau daryti?
Dėl kokių priežasčių artimieji nesutinka dovanoti mirusiojo organų?
Kas ligoninėje bendrauja su mirusiojo artimaisiais, kai atsiranda potencialus organų donoras? Filmuose teko matyti, kad tai daro specialiai tam paruošti darbuotojai. O kokia situacija Lietuvoje?
Ar moteriai gali būti persodinti vyro organai, ir atvirkščiai?
Kokių organų trūksta labiausiai?
Ką turėčiau daryti, jei nenoriu tapti ofocialiu organų donoru, tačiau po mirties sutinku, kad jie būtų dovanoti?
Ar bet kokio amžiaus žmogus gali tapti organų donoru?
#17
14 spalio 2009 - 11:04
1.Ar gali būti, kad prireikus donoro mano kūnas bus vežamas į kitą ES šalį?
2.Kaip manote, ar Lietuvoje didėja žmonių sąmoningumas dėl donorystes? Jei taip, kas tai įtakoja Jusu manymu?
3.Donoryste, kaip pats terminas ir veiksmas viešai Lietuvoje pasirodė palyginti visai nesenai, kas yra daroma, kad žmones jungtųsi prie “donoru klubo” rato?
#18
14 spalio 2009 - 11:16
#19
14 spalio 2009 - 11:46
ar nenumarins mane pirma laiko daktarai, jei pasidarysiu dodnoro kortelę?
Manau, šitą klausimą Jūs turėtumėte užduoti sau, gal šiek tiek perfrazuojant, ar jis yra tikras dėl savo šeimos narių, draugų, bendradarbių, kad jiems tikrai neprireiks donorinio organo. Tiems žmonėms, kuriuos paliečia ši nelaimė, t.y. transplantacijos laukimas, tokių klausimų nekyla. Dauguma iš tų žmonių, tiek pačių transplantuotų, tiek jų šeimos narių dauguma turi donoro korteles. Jie pritaria organų donorystei vienareikšmiškai, nes jie gali gyventi.
#20
14 spalio 2009 - 12:07
Ar gali žmogus legaliai parduoti savo organą, pavyzdžiui, inkstą? Kiek už tai galima gauti?
kiek jums žinoma atvejų Lietuvoje, kai buvo vykdoma nelegali prekyba organais? Kažkur skaičiau, kad į tai buvo įsivėlę net visuomenėje žinomi asmenys...
Organų pardavimas ne tik Lietuvoje , bet ir užsienyje yra draudžiamas įvairiais teisės aktais. Su tuo kovoja ir įvairios tarptautinės organizacijos. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad transplantacijos turizmas pasaulyje egzistuoja, tačiau Lietuvoje tokių atvejų girdėti neteko, o dirbu 9 metus. Manau, kad Lietuva tam netinkama dėl keletos priežasčių: dažniausiai tai labai skurdžios šalys. Literatūroje dažnai rašoma, kad pajamos vienam gyventojui per metus paprastai neviršija 50 dolerių, neturintys išsilavinimo žmonės ir šalys dažnai turinčios didelį gyventojų skaičių - bet tai nėra būtina sąlyga - bei įstatyminės bazės nebuvimas.
Kai aš pradėjau dirbti , tikriausiai nebūdavo savaitės, kada mes nesulaukdavome pasiūlymų parduoti inkstą, pasiteiravimų, kiek už organą gautų, net buvome surengę telefoninę apklausą, už kiek parduotų ir pan. Dabar stebiu, kad transplantacijos biure yra įvykis, jei toks žmogus ateina į transplantacijos biurą. Dabar ateina vienas - du žmonės per metus. Mes jiems išaiškiname įstatymus, galimybes tapti donoru po mirties, neatlygintinai.
Tenka sutikti daug žmonių, kurie yra girdėję, skaitę, žiūrėję filmą, bet pradėjus klausti konkrečiai, nieko negali pasakyti. Iš tikrųjų ilgą laiką mes apie donorystę žinojome tik iš meninių filmų.
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0





Tema yra užrakinta














