.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Baltarusijos lietuvių atstovas: rinkimai Baltarusijoje ir Vilniaus krašte yra panašūs
2011-04-28
BNS inf.
Rinkimai Baltarusijoje ir Vilniaus krašte yra panašūs politikų naudojamomis technologijomis, mano pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas Alfonsas Augulis.
"Net rinkimai panašūs kaip ten, taip ir čia, Vilniaus regione. Nes tokios pačios idėjos, tokios pačios politikų technologijos. Kartais man įdomu, kas iš ko mokosi", - žurnalistams Vilniuje sakė A.Augulis.
Kai kuriose Vilniaus krašto savivaldybėse per rinkimus tradiciškai absoliučią daugumą balsų gauna Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" per paskutinius savivaldos rinkimus vasarį Šalčininkų rajone gavo 70 proc., Vilniaus rajone - 65 proc. balsų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija daugiausia pabrėžia tautinių mažumų padėtį, sakydama, kad vietos lenkų teisės yra pažeidžiamos.
A.Augulis sukritikavo vietos politikų kalbas apie tautinių mažumų problemas ir atkreipė dėmesį, kad daug vietos gyventojų į Vilniaus kraštą atsikėlė iš Baltarusijos.
"75 proc. Naujosios Vilnios gyventojų, kurie dabar turi butus yra atsikėlę iš Baltarusijos, iš anų kraštų", - trečiadienį Vilniaus savivaldybėje žurnalistams sakė A.Augulis.
Jis sakė nesuprantantis šio krašto gyventojų kalbų apie negrąžintą žemę ar švietimą lenkų kalba.
"Kai dabar šneka kai kurie, kad ten negrąžinta žemės ar jie turi mokytis kita kalba - tai aš šiandien nesuprantu, nes bet kuriame kaime gali susikalbėti ir baltarusiškai. Paprasta baltarusių kalba, o ne lenkiškai", - kalbėjo Baltarusijos lietuvių atstovas.
Istorikas Algimantas Kasparavičius BNS sakė, kad A.Augulio pasakyme apie Naujosios Vilnios gyventojus iš Baltarusijos "galbūt šiek tiek tiesos ir yra".
Pasak jo, remiantis 1989 metų surašymo duomenimis, galima teigti, kad Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvoje gyveno apie 32-33 tūkstančius lenkų gimusių ne Lietuvoje, o tik vėliau atsikėlusių į Lietuvą.
"Konkretūs skaičiai maždaug tokie: gimę Baltarusijoje ir atsikėlę į Lietuvą 26,3 tūkstančio; gimę Rusijoje - apie 2000; gimę Liaudies Lenkijoje - apie 1300; gimę Latvijoje - apie 600. Ir dar maždaug apie tūkstantį gimusių kituose kraštuose ir persikrausčiusių į LTSR. Kaip matyti iš surašymo duomenų, daugiausia jų "nusėdo" Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Eišiškėse, Naujojoje Vilnioje", - sakė istorikas.
Anot jo, į Lietuvą daugiausia kėlėsi jauni žmonės, kurių amžiaus vidurkis buvo iki 30 metų. Istoriko nuomone, Lietuva juos traukė dėl ekonominio pajėgumo, liberalesnės aplinkos, taip pat žmones veikė ir "Vilniaus mitas", jo kultūriniai klodai ir galimybės pasiekti daugiau nei kur provincijoje.
Be to, Naujojoje Vilnioje veikė aukštesnioji Pedagoginė mokykla, kuri turėjo tvirtas lenkiškumo tradicijas, o dauguma jos studentų, pirmiausia studenčių, buvo lenkų kilmės. Stipri lenkų kalbos katedra su nusistovėjusiomis lenkiško patriotizmo tradicijomis veikė ir Vilniaus pedagoginiame universitete, Slavistikos fakultete, sakė istorikas.
"Jeigu turėsime galvoje, kad dauguma žmonių atsikeliančių į LTSR iš kitų kraštų iki 1989 metų buvo jauni žmonės, kurie čia vedė ar ištekėjo ir susilaukė vaikų (Lietuvos lenkų šeimose vidutiniškai gimstamumas LTSR laikais buvo kiek didesnis nei lietuvių), tai galėsime daryti prielaidą, kad šiandien Lietuvoje iš tiesų gyvena nemažas skaičius Lietuvos piliečių lenkų (su jau Lietuvoje gimusiais vaikais ir anūkais), kurių gimtinė yra ne Lietuvoje. Manau, kad tas skaičius kažkur galėtų balansuoti nuo 60 iki 80 tūkstančių", - sakė A.Kasparavičius.