Apklausos rodo, kad užsieniečiai pagrįstai baiminasi rasistinių išpuolių Lietuvoje.
JAV ambasados interneto puslapyje iki šiol galima rasti nuorodą į šaltinį, kuriame atvykstantys amerikiečiai įspėjami, jog Vilniuje ir Klaipėdoje užfiksuota rasistinio pobūdžio išpuolių. Šiais metais mūsų šalyje užregistruota vienuolika užsieniečių užpuolimo atvejų, kurie yra numanomai rasistinio pobūdžio. Šeši jų įvykdyti Klaipėdoje.
Apie šalies piliečių nepakantumą kitataučiams byloja ne vien užregistruotų išpuolių skaičius, bet ir apklausų rezultatai. Jie rodo, jog pagal savo netolerancijos lygį Lietuva Europoje užima antrą vietą po Vengrijos. Nors bendras nepakantumo kitataučiams lygis per pastaruosius porą metų truputį sumažėjo, susirūpinimą specialistams kelia išaugęs nepalankumas musulmonams ir pabėgėliams, taip pat tai, kad romai išlieka labiausiai netoleruojama tautine grupe.
Pasak Socialinių tyrimų instituto sociologo Tado Leončiko, pagrindinės priežastys, dėl ko kyla tautinė arba rasistinė neapykanta, yra per mažas valstybės ir visuomenės dėmesys šiai problemai. Tai liečia tiek bendrojo ugdymo ir švietimo sritis, tiek socialinę integraciją, tiek teisėsaugos institucijų darbą.
Aktyvesnis teisėsaugos dėmesys ilgą laiką tiesiog vešėjusiems nepakantumą skatinantiems komentarams internete pastebėtas tik pernai, kada įsigaliojo Tarptautinės konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomas protokolas. Šiais metais pradėta 14 ikiteisminių tyrimų dėl tautinės neapykantos kurstymo.
T.Leončiko teigimu, būna atvejų, kai policija galbūt rasistinių išpuolių atidžiai neįvertina ir išsamiai neištiria. Neretai tokie įvykiai registruojami tiesiog kaip chuliganizmas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 15 proc. šalies gyventojų sudaro kitataučiai. Daugiausia yra rusų (173 tūkst.), lenkų (212 tūkst.) ir baltarusių (38 tūkst.). Kitos Lietuvoje gyvenančios tautos – ukrainiečiai, žydai, latviai, totoriai, vokiečiai, romai.
Naujausi komentarai