Plėtra: šiuo metu iš Vilniaus oro bendrovės skraidina 21 kryptimi, planuojama, jog netrukus šis skaičius dar padidės.
© Gedimino Bartuškos nuotr.

Krizę išgyvenęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) pradeda stotis ant kojų – atskristi iki Vilniaus nebėra neįmanoma misija. Dabar svarbiausias tikslas – pritraukti kuo daugiau keleivių.

Atgaivino svarbiausias kryptis

Pernai bankrutavus nacionalinei skrydžių bendrovei "flyLAL" Vilnius liko atkirstas nuo pasaulio. Kultūros sostinė, kurios pasiekti tiesioginiais skrydžiais beveik neįmanoma. Ironijos kalbant apie skrydžius į Vilnių netrūko. Praėjus metams vaizdas oro uoste optimistiškesnis – lėktuvai į populiariausius Europos oro uostus vėl skrenda, laukiamosios salės – pilnos žmonių.

Labiausiai lietuvius džiugina atgaivintas susisiekimas su Londonu ir Dublinu – šiuose miestuose gyvenanti gausi emigrantų bendruomenė vėl gali dažniau aplankyti gimtinėje likusius artimuosius. Ir nebūtina važiuoti į Karmėlavą. Į Londono Gatviko oro uostą lėktuvai iš Vilniaus skrenda kasdien, į tame pačiame mieste esantį Stanstedo oro uostą – penkis kartus per savaitę. Dublinas kol kas pasiekiamas keturis kartus per savaitę, bet gali būti, kad greitai lėktuvai ten skris dar dažniau.

Mėgstantiems tolesnes keliones svarbu buvo tai, kad atnaujinti skrydžiai į Paryžių ir Amsterdamą, – iš jų yra didelis skrydžių į miestus kituose žemynuose pasirinkimas.

"TVOU pernai pavyko atkurti susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais. Vieni svarbiausių darbų, leidusių TVOU išgyventi krizės metus: išlaidų mažinimas, veiklos efektyvinimas ir naujos kokybiškos paslaugos oro uosto klientams. Manome, kad 2009 m. padėjome tvirtą pagrindą Vilniaus oro uosto ateities planams", – kalbėjo TVOU direktorius Tomas Vaišvila.

Šiuo metu iš Vilniaus oro bendrovės keleivius skraidina 21 reguliariąja kryptimi į pagrindinius Europos didmiesčius. Jau paskelbta apie atnaujinamus skrydžius penkiomis kryptimis į Londoną, Dubliną, Taliną, Oslą, Hamburgą ir naują kryptį – Mančesterį. Neseniai pradėta skraidyti į Amsterdamą.

Su TVOU bendradarbiaujančios oro linijų bendrovės neslėpė džiaugsmo, kad su oro uostu pavyko susitarti dėl mažesnių mokesčių – kitaip iki šiol tektų jaustis lyg izoliuotiems.

"Žinoma, pasiūlymų, ką dar būtų galima padaryti, visuomet galima rasti, bet progresas – tikrai akivaizdus. TVOU padarė tai, apie ką ilgą laiką kalbėjome, – sumažino mokesčius. Todėl šią vasarą mūsų skrydžių iš Vilniaus skaičius padidės nuo dviejų iki trylikos. Mes žadėjome, kad jei pasikeis padėtis, plėsimės Vilniuje, taip ir darome. Kai oro uostas sutinka dalytis rizika su oro bendrovėmis, tuomet jos gali galvoti apie plėtrą", – sakė bendrovės "airBaltic" generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda.

Pelno oro bendrovės šiais metais iš TVOU nesitiki. Ekonominė Baltijos šalių padėtis dar pernelyg sudėtinga. "Visų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – gyventojai pernai keliavo kur kas mažiau nei 2008 m. Dabar mums svarbiausia – sumažinti nuostolius, nesitikime pelno, nes vietos rinka tikrai neatsigavo, mūsų plėtra Lietuvoje su tuo nesusijusi. Tačiau reikia skatinti turistus ir verslininkus atvykti į Lietuvą, jiems reikia suteikti galimybę susisiekti. Galime sakyti, kad dabartiniai mūsų veiksmai – investicija į ateitį", – aiškino T.Vizgirda.

Kita keliautojų grupė, pasak jo, lietuviai, nusprendę išvykti uždarbiauti į užsienį: "Vakarų Europos šalys jau pradeda atsigauti, ten mažėja nedarbas, todėl didėja bilietų į Jungtinę Karalystę paklausa – lietuviai ten važiuoja ieškoti darbo. Mūsų skrydžiai į Londoną, Dubliną, Mančesterį skirti labiau ne turistams, o būtent tokiems žmonėms. Ir, žinoma, verslo kelionėms."

Ar skrisime pigiau?

Nors TVOU gana sparčiai atsigauna, užsieniečius dar stebina tai, kad sostinės gyventojai dažnai susikrovę lagaminus važiuoja į Karmėlavos oro uostą ar netgi į Rygą. Priežastis pati banaliausia – visi ieško, kur pigiau.

Tiek iš Kauno, tiek iš Rygos skrenda bendrovės "Ryanair" lėktuvai, ji klientus vilioja žemomis kainomis. "Dėl skrydžių nuolat kalbamės ir tariamės su įvairiomis oro bendrovėmis, įskaitant ir žemų, ir nežemų kainų, tačiau kol nėra galutinių susitarimų, derybų eigos nekomentuojame", – apie galimybę pasikviesti "Ryanair" į sostinę sakė TVOU vadovas.

Tačiau "Ryanair" atstovai pernai labai aiškiai pasakė, kad plėsti veiklos į Vilnių neplanuoja – jiems paprasčiau ir naudingiau plėtoti veiklą ten, kur ji jau pradėta. Atstumas tarp Vilniaus ir Kauno tarptautinei bendrovei atrodo per mažas, kad atrodytų kaip didelė susisiekimo problema.

Kitas konkurentų pranašumas – siūlomų krypčių įvairovė. Iš Vilniaus jų yra 21 (bankrutavus "flyLAL" šis skaičius buvo nukritęs iki 14), iš Rygos – 69, todėl nors lietuviai gana dažnai renkasi kaimynų oro uostą, latviams ar estams keisti saviškius į Vilnių nėra jokio reikalo.

Galima palyginti: sausį per dieną TVOU vidutiniškai aptarnavo apie 4 tūkst. atvykstančių ir išvykstančių keleivių, Rygos oro uostas – apie 9 tūkst. Iš Vilniaus daugiausia keleivių pernai skrido Rygos, Prahos, Kopenhagos, Frankfurto, Helsinkio ir Dublino kryptimis. Taip pat populiarėjo naujos kryptys – Paryžius, Londonas, Milanas, Roma.

Oro bendrovės skrydžių žemėlapį koreguoja pagal sezonus, todėl iki vasaros dar galime sulaukti daug naujovių. "Šiemet toliau plėtosime skrydžių geografiją iš Vilniaus Rytų ir Pietų Europos kryptimis, tačiau kol nėra konkrečių susitarimų su oro bendrovėmis, nenorėtume šių planų atskleisti", – sakė T.Vaišvila. Ar galima tikėtis skrydžių kainų kritimo, TVOU vadovas prognozuoti nesiryžo. Pasak jo, už tai atsakingos tik oro bendrovės ir jos sprendžia, kokia bus jų rinkodara.

"Bilietų kainas nustatome pagal rinką. Kaip tik stengiamės daryti taip, kad iš Vilniaus būtų pigiau. Bet tai priklauso ir, pavyzdžiui, nuo to, kiek bus užpildytas lėktuvas – jei likusios tik kelios laisvos vietos, tokie bilietai kainuos gerokai brangiau, nei skrendant pustuščiame lėktuve", – oro linijų bendrovių kainodarą aiškino T.Vizgirda.

Nacionalinio vežėjo nėra

Gyvenimui oro uoste pamažu grįžtant į įprastas vėžes, vienas iš daugiausia diskusijų keliančių klausimų išlieka tas pats – ar Lietuvai apskritai reikia nacionalinio vežėjo. TVOU kol kas sekasi tvarkytis ir be jo – pernai darbą oro uoste pradėjo belgų "Brussels Airlines", Ukrainos "DonbassAero", švedų "Skyways", lietuvių kapitalo "Star1 Airlines", Rusijos "Yamal Airlines", skandinavų SAS – galbūt to visiškai pakanka tokiai nedidelei šaliai kaip mūsų?

"Mes pritariame susisiekimo ministro nuomonei, jog Lietuva, Latvija ir Estija yra per mažos šalys, kad kiekviena turėtų savo oro linijų bendrovę – jas dabar būtų tiesiog per sunku išlaikyti. Skatiname, kad būtų bendros Baltijos šalių oro linijų bendrovės, kaip Skandinavijoje. Visos trys šalys turėtų susitarti, kaip bendradarbiauti: dalytis tiek investicijas, tiek pelną", – savo nuomonę dėstė T.Vizgirda.

Kur galima nuskristi iš Vilniaus oro uosto?