Lietuvoje sparčiai populiarėjančiuose loftuose naujakurių netrūksta. Ne tik dėl nedidelės būsto kainos. Gyventi kitaip nei kiti nebijantys žmonės tikisi mieste sukurti naujus gyvenimo centrus.
Didžiausias pranašumas – laisvė
Grupės "Skamp" narys Viktoras Diawara nekantriai laukia tos dienos, kai su šeima pagaliau persikels gyventi į prieš kelerius metus nusipirktą loftą Vytenio gatvėje. Jis buvo pirmas pirkėjas, tačiau atsikrausčiusieji vėliau už jį jau spėjo susitvarkyti, o jo loftas vis dar statybų stadijos. Kartą sienos jau buvo sustatytos, bet kilo kitoks sumanymas, tuomet viskas buvo išgriauta ir sustatyta iš naujo. Vis dėlto po keleto mėnesių šeima čia jau tikisi švęsti įkurtuves.
"Loftuose esi laisvas, gali daryti ką tik nori, įsirengti, kaip patinka, niekas netrukdo", – aprodydamas savo būsimus namus bene didžiausią loftų pranašumą įvardino V.Diawara. Čia pat jis įsirengė įrašų studiją, šalia nuomojamos didžiulės patalpos renginiams, kurių, jei viskas klostysis sėkmingai, čia bus per akis. Muzikos, šokių, teatro projektų – bet ko, kas šaus į galvą.
Netoli loftų yra ir daugiau. Beveik visus juos vienija panašiai mąstantys žmonės. "Daugelis čia tokie "prie meno", – šypsojosi loftų madą Vilniuje pradėjęs muzikantas. Jeigu tai ir nėra tie, kuriems menas yra pragyvenimo šaltinis, tai bent tokie, kurie nebijo elgtis ar mąstyti kitaip nei kiti, kuriems saviraiška, kūryba teikia malonumą.
V.Diawara užsiminė, kad šio ir kitų netoli esančių loftų gyventojai aktyviai bendrauja ir tikisi sukurti loftininkų asociaciją, kurios nariai prisidėtų prie rajono atgaivinimo: "Dabar Naujamiesčio įvaizdis nėra geras, tai niekam ne paslaptis. Bet čia gyvena ir dirba labai daug kūrybingų žmonių. Galėtume sukurti čia ką nors panašaus į Soho rajoną Londone. Aišku, suprantu, kad čia ne metų ar dvejų reikalas, bet per ilgesnį laiką tikrai įmanoma."
Loftais V.Diawara susidomėjo per pirmą "Skamp" turą Jungtinėse Valstijose. Pamatė, kad galima taip gyventi, ir pradėjo ieškoti, kur Vilniuje būtų galima taip padaryti. "Kai atėjome čia, supratau, kad čia – ta vieta. Juk čia magnetofonus gamino, man labai tinka", – juokėsi jis.
Suvilioja maža kaina
Grupės "Skamp" narys neslėpė, kad vienas iš argumentų, kodėl nusprendė įsigyti loftą, buvo ir kaina. Visos tiek gyvenimui, tiek darbui jų įsigytos patalpos lofte – apie 150 kv. m. "Už tiek, kiek mes sumokėjome, senamiestyje kažin ar būtume gavę 50 kv. m kambariuką", – sakė jis ir prisipažino, kad net nežino, kokios dabar loftų kainos.
V.Diawara nusiteikęs optimistiškai – tikisi, kad po kelerių metų gyvenimas loftuose bus įsibėgėjęs, gyventojų bus daugiau, ekonomika taip pat atsigaus. Tačiau planų parduoti sutvarkytą loftą ir taip užsidirbti neturi. "Nesakau, kad tai neįmanoma. Kas nors gal ir sugebėtų. Bet aš – ne verslininkas, ne tai man rūpi. Nors kažkodėl visi mano, kad čia aš viską tvarkau, klausinėja kainų, kurių aš nežinau, lyg aš būčiau koks loftų magnatas", – juokėsi jis.
Dabartinės loftų kainos Vilniuje – maždaug 2–3 tūkst. litų už 1 kv. m, atsižvelgiant į tai, kiek pastatas sutvarkytas. Patiems nesusidūrusiems su statyba patariama geriau rinktis nors ir brangesnę, bet labiau sutvarkytą erdvę, nes vėliau gali tekti investuoti kur kas daugiau. Vienas dalykas – tiesiog dėl išmanymo ir galėjimo prognozuoti būsimas išlaidas, kitas – tvarkant iškart didesnį plotą statybos darbų savikaina paprastai būna mažesnė.
"Kainas orientuoja rinka, pavienis plėtotojas jas nelabai gali pakeisti. Iš jų tik galime nuspręsti, kokios apdailos žmonės tikisi", – sakė projekto "Vytenio loftai" organizatorius Igoris Makarovas. Jis buvo tas žmogus, kuris pasiryžo V.Diawaros siūlomai avantiūrai pradėti kurti loftus Lietuvoje.
"Mes nusipirkome patalpas gamybinei veiklai. Taip atsitiko, kad nusipirkome jų net daugiau nei reikia. Turėjome nuomininkų, bet jie išvažiavo ir atsirado poreikis tas patalpas parduoti. Vienas iš pirmųjų pas mus atėjusių buvo V.Diawara. Jis pasakė, kad nori įrengti loftus. Tada apskritai pirmą kartą išgirdau, kas tai yra", – prisipažino I.Makarovas, dabar save irgi priskiriantis prie loftų entuziastų.
"V.Diawara man pradėjo pasakoti, rodyti, ką galima padaryti, kaip jis planuoja įsirengti, ir aš labai susidomėjau. Pamačiau, kad yra perspektyva, idėja turi savyje vidinio žavesio, kurio dviem žodžiais neapibūdinsi", – pasakojo I.Makarovas.
Miestietiškas namo variantas
Negalima ginčytis, kad gyvenimas lofte patiktų tikrai ne visiems. Vien juos įsirengti pradedant visiškai nuo nulio gali pasirodyti alinantis uždavinys, jei nesate iš tų, kuriems kūrybinis procesas teikia didžiausią malonumą.
"Dabar susidomėjusių loftais netrūksta, bet dauguma tų žmonių paveikti mados. Aš skirčiau tikrus entuziastus, kuriems ta aplinka tikrai prie širdies, nuo tų kurie turi trumpalaikį neišbrandintą interesą. Prie antrųjų priskirčiau žmones, kuriems pagrindinis kriterijus yra nedidelė būsto kaina. Suprantu, dabar sunki ekonominė padėtis, gal tie žmonės įsikurs, gal ką nors padarys, bet aš nesu tikras, kad jie jaus džiaugsmą čia gyvendami. Gyvens galbūt tik iš bėdos, manydami, kad užsidirbs ir nusipirks normalų butą. Tokie žmonės mikroklimatui nepridės bendruomeniškumo", – pripažino I.Makarovas.
Kitas variantas – itin romantizuotas loftų įsivaizdavimas. "Yra žmonių, kurie mano, kad tai yra bohemiškas būstas. Įsikursiu šalia bohemos ir pats tapsiu bohemiškas. Vargu ar tokius žmones irgi galėtume laikyti loftų entuziastais. Manau, loftai yra labiau subrendusiems žmonėms, tiems, kurie tvirtai stovi ant kojų, gali kažką daryti savarankiškai. Jei tu ateini į loftą vienas iš pirmųjų, turi susitaikyti su tuo, kad tau reikės tą aplinką tvarkyti", – perspėjo projekto "Vytenio loftai" organizatorius.
Apsisprendimą kraustytis į loftą I.Makarovas prilygino ryžtui patiems statytis namą: "Loftas yra miestietiškas namo variantas. Pats sugalvoji, kokio būsto nori, po truputį tvarkydamasis gali tą viziją keisti, plėtoti. Čia tokia saviraiškos forma. Žmogus, kurdamas savo rankomis savo būstą, mato tarsi gyvenimo įprasminimą. Visiems mūsų naujakuriams buvo labai svarbu dalyvauti svarstant visus klausimus, pradedant nuo išplanavimo."
Dar vienas loftų pranašumas – supratingi kaimynai. "Pavyzdžiui, sugalvojo žmonės balkoną prisistatyti. Čia renkasi panašaus mentaliteto žmonės, turintys panašias vertybes. Jei ko reikia, 99 proc. tikimybė, kad kaimynai pritars. Čia beveik visi tokie, norintys išvengti to gyvenimo vienodumo, kai visi kasdien tiesiog skuba kaip dideliame skruzdėlyne", – loftininkų filosofiją aiškino I.Makarovas.
Susidomėjo verslininkai
Populiarėjanti loftų idėja ir pranešimai, kad tokio tipo būstai atsparūs nekilnojamojo turto rinkos krizei, nepraslydo verslininkams pro akis. "Vilniuje apleistų, iš sovietmečio likusių pastatų dar labai daug, loftai dar tikrai turi potencialo, – įsitikinęs bendrovės "Core Solutions" direktorius Gedvidas Budrys. Ši bendrovė netrukus ketina rinkai pasiūlyti du didelius loftus. – Tikslios vietos atskleisti kol kas negalime, bet tai bus tikrai didžiulės erdvės ir manome, kad paklausa tikrai bus."
Bendrovės "Core Solutions" nuomone, žmonėms dabar vis dėlto svarbiausias veiksnys – kaina. Kas ją pasiūlys patrauklesnę, tas ir pritrauks daugiausia naujakurių. Tik įvertinti tai bus galima rudenį – vasarą nekilnojamojo turto rinka dažniausiai aprimsta.
"Žmonės skaičiuoja, kad nusipirks nedidelį, sakykime, 30–40 kv. m loftą, įsirengs antresolę ir galės normaliai gyventi. Tam reikia maždaug 100 tūkst. litų – daugelis net iš banko paskolos tam neima. Dabar tai – didelis pranašumas", – sakė bendrovės "Core Solutions" brokeris Simas Sanajevas.
Tačiau tie, kuriems paskolos vis dėlto reikia, banke gali susidurti su problemomis. Gauti paskolą negyvenamosioms patalpoms įsigyti sunku, o bankininkai tik dabar pradeda įsigilinti, kas yra loftai. Dėl to daugelis loftininkų patalpas formina kaip kūrybines dirbtuves.
"Gyvenimas nestovi vietoje. Reikia reguliuoti judėjimo srautus mieste, kad nebebūtų visi ryte į centrą dirbti, o vakare – pramogauti. Įgyvendinus loftų idėjas daugiau gyvenimo vyktų Naujamiestyje – Savanorių prospekte, Žemuosiuose Paneriuose. Manau, žmonės tikrai mieliau įsigytų erdvų butą ten nei nedidelę "dėžutę", pavyzdžiui, Fabijoniškėse", – svarstė S.Sanajevas.
Neigia sklandančius mitus
Svarstantys įsigyti loftus ar tiesiog besidomintys jais dažnai būna girdėję įvairių mitų – kad juose nėra įvestų komunalinių paslaugų, baiminamasi po ilgų metų gamybos likusių kenksmingų medžiagų, manoma, kad ten – nuolatinis triukšmas.
"Paprastai loftas parduodamas taip: pirkėjas gauna dėžę, į kurią atvestos visos komunikacijos, elektra, kanalizacija, vandentiekis, dažniausiai dujinis šildymas, nes didelėje erdvėje centrinis šildymas tikrai nedžiugintų. Tuomet žmogus jau tvarkosi vidų kaip nori", – aiškino G.Budrys.
"Vytenio loftų" projekto organizatorius I.Makarovas apskritai nusprendė pats šioje vietoje ir dirbti, kad visada būtų pasiekiamas gyventojams: "Mūsų įmonė su loftais net nesusijusi, tai tiesiog kaip pomėgis. Tuos, kurie įsigijo loftus, laikau bendraturčiais ir kartu galvojome, kaip ką reikia ar galėtume padaryti geriau."
Bijantiems kenksmingų medžiagų patariama nebijoti kreiptis į specialistus, kad jie ištirtų aplinką. "Mes prieš nusipirkdami taip ir padarėme. Nieko bloga nerado, viskas atitinka kriterijus", – reikalo jaudintis nematė V.Diawara.
Rengdamiesi studiją "Skamp" pagalvojo ir apie būsimus kaimynus – ji įrengta taip, kad sienos nepraleistų garso, niekam netrukdytų. Todėl vakarėlyje su kaimynais galėsite dalyvauti tik tada, kai patys to norite, o ne kai linksmintis nusprendžia jie. O spontaniškų susibūrimų kieme ar pas kurį nors gyventoją jau būna – ypač vasarą, kai galima kieme galima kepti šašlykus ar žuvį.
"Dar yra mitas, kad loftai yra tik menininkų, bohemos būstas. Pas mus menininkų, kuriems tai – profesija, yra mažuma, bet čia gyvena žmonės, nelaikantys savęs labai standartiškais, kurie priešinasi vienodumui, nori kuo nors išsiskirti ir savo būstą – savo tvirtovę – sugalvoja padaryti kitaip. Atsiveria galimybės sau padaryti ką nors netipiška. Pavyzdžiui, pakabinti sūpynes. Gamyklinė atmosfera tau leidžia galvoti, kad yra daugiau galimybių. Galbūt žmogus jomis šimtą metų nepasinaudos, bet jis žino, kad jas turi ir įdėjęs šiek tiek pastangų galės įgyvendinti", – šypsojosi I.Makarovas.
Kitas dažnas nuogąstavimas, kad loftai – tik vienišiems žmonėms. Tačiau juose gyvena ir šeimos su vaikais, netgi kūdikiais. Vidutinis loftininkų amžius – 25–35 metai, gyvenantys vyresni žmonės – reta išimtis.
Reikia pripažinti, kad kol kas erdvės vaikams loftuose trūksta – jų gyventojams lieka tik tikėti valdytojų žodžiais, kad apie tai galvojama ir tokios vietos, galbūt žaliosios zonos, bus įrengtos. Galų gale iniciatyvos gali imtis jie patys – loftuose jos niekas neapribos.
Kas yra loftas?
Angliškai "loft" – palėpė, viršutinis aukštas, pastogė, galerija. Nuo šio žodžio kilo būsto tipo pavadinimas loftas. Lietuviško atitikmens kol kas nėra. Tai gali būti apleista gamykla ar koks kitas pramoninis pastatas su didelėmis erdvėmis, pritaikytas gyventi. Priimta, kad mažesnė nei 100 kv. m ploto patalpa į lofto statusą pretenduoti negali. Didelė erdvė gali būti skaidoma nebent atskiriant pagalbines patalpas, įrengiant miegamąjį.
Loftų tėvynė – Amerika, apie 1960 m. jie išplito ir Europoje. Stingant žemės mieste, apleistų gamyklų patalpomis pirmiausia susidomėjo menininkai. Lietuvoje pirmieji studijos tipo butai pradėti įrengti XX a. pabaigoje.
Naujausi komentarai