.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Termovizorius automobilyje: naktinių kelionių pagalbininkas
2009-08-19
Renaldas Gabartas
Saugaus eismo ekspertai teigia, kad iki 90 proc. avarijų susijusios su vairuotojų regėjimu, tamsa ir prastu matomumu. Ekstravagantiškiausias šios problemos sprendimo būdas – automobiliai, kuriuose yra naktinio matymo įranga.
Karo pramonės dovanos
Kasdienes transporto priemones konstruojantys inžinieriai dažniausiai naudojasi kolegų, įvairius techninius sprendimus išbandančių lenktynių trasose, patirtimi. Tačiau yra dar vienas "idėjų donoras", kartais patobulinantis civiliams skirtas mašinas, – tai karo pramonė. Suvokdami, kad žmogus nėra tobulas, jo reakcija nėra pakankamai greita, o esant stresinėms situacijoms jį apskritai gali ištikti šokas, karybos reikmėms skirtos mašinos gaminamos pagal kiek kitokius "receptus": jos patikimesnės, galingesnės, išsiskiria geresniu pravažumu ir t. t. Kalbant apie šiuos laikus, jos aprūpintos moderniomis informacijos technologijomis, padedančiomis orientuotis aplinkoje, aptikti nejudančius objektus esant rūkui, lyjant, sningant, judėti tamsoje ar tirštuose dūmuose.
Kai buvo įsitikinta įvairių tokio tipo prietaisų efektyvumu, kai kurie automobilių gamintojai pradėjo eksperimentuoti ir karo sąlygomis išbandytas technologijas naudoti komercinėse transporto priemonėse ir lengvosiose mašinose. Prabangesnių modelių pirkėjams jau senokai siūlomi automatinės greičio palaikymo sistemos, sugebančios palaikyti saugų atstumą iki priekyje judančios mašinos ir automatiškai pristabdyti. Premium klasės automobiliuose standartinės įrangos sąraše yra ne tik automobilio statymo pagalbos jutikliai, bet ir sistemos, perspėjančios apie judančias kliūtis vadinamosiose aklosiose zonose.
Kainos problema
JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos specialistai tikina, kad panašios "protingos" technologijos leistų išvengti daugybės nelaimių ir sužeidimų ar galbūt išvis panaikintų jų tikimybę. Tačiau yra vienas "bet" – visi tokie daikčiukai tebėra labai brangūs.
Klasikinis būdas sumažinti kainą – didelis gaminamo daikto tiražas. Antai BMW prieš, rodos, ketverius metus paskelbė sieksianti tapti pirma Europos automobilių gamintoja, kuri savo automobiliuose montuos naktinio matymo infraraudonųjų spindulių technologiją. T. y. specialią kamerą, kuri stebi 300 m erdvę, esančią priešais automobilį, o prietaisų skydelyje įmontuotame ekrane vairuotojui rodo priekyje esančius žmones ar gyvūnus, kurių kūnai skleidžia šilumą.
Naktinio matymo sistemą galima įsijungti paspaudus mygtuką, esantį šalia žibintų jungiklio. Vairuotojas taip pat gali reguliuoti vaizdo kontrastą ir vaizdą padalyti į kelias dalis.
BMW tikina, kad ši sistema leidžia anksčiau pastebėti kritinę situaciją ir atitinkamai pasiruošti. Naktinio matymo technologijos gerokai padidintų vairavimo tamsiu paros metu saugumą, teigia BMW ir pabrėžia, kad Vokietijos statistikos biuras per metus naktį registruoja 25 tūkst. avarijų, kuriose nukenčia pėstieji ir dviratininkai.
Ši technologija ypač naudinga naktį kaimo keliuose ir siaurose gatvelėse, įvažose ir tamsiuose garažuose.
Analogišką sistemą įdiegė ir "Mercedes-Benz". Tačiau tiek į S, CL ar E klasės modelius, tiek į septintos serijos BMW naktinio matymo įranga tebėra siūloma tik kaip papildomas priedas, todėl dar yra palyginti brangi. Antai Lietuvoje dirbančios "Mercedes-Benz" atstovybės "Silberauto" kainoraštyje nurodoma, kad už "Night View Assist" sistemą tektų pakloti nuo 5,1 iki 6,4 tūkst. litų. Turint galvoje minėtų automobilių kainą (E klasės modeliai parduodami už 140–220 tūkst. litų), vargu ar galima tikėtis, kad artimiausioje ateityje naktine įranga aprūpintų ratuočių "populiacija" taps nesuskaičiuojama ant poros rankų pirštų.
Naktinis talkininkas
Savotišką išeitį modernių technologijų gerbėjams, važinėjantiems tradicinėmis mašinomis, pasiūlė kauniškė bendrovė "Elintos matavimo sistemos". Birželio vidury ji paskelbė pradedanti prekiauti infraraudonųjų spindulių kameromis "PathFind IR", nesunkiai įmontuojamomis į bet kurį automobilį. Šis įrenginys kainuoja nuo 7 tūkst. litų.
"Tai prietaisas, paprastai vadinamas tiesiog termovizoriumi. Jis fiksuoja šiluminį spinduliavimą, būdingą visų gyvų organizmų kūnams, ar tiesiog įšilusius daiktus. Pavyzdžiui, važiuojant pro šalikelėje išrikiuotus automobilius prietaisas leidžia be klaidų atspėti, kuri mašina tik ką sustojo (jos stabdžių diskai, dujų išmetimo vamzdis ir variklio dangtis termovizoriaus ekrane ryškiai šviečia), o kuri čia ilsisi keletą parų", – demonstruodamas prietaiso veikimą pasakojo "Elintos matavimo sistemų" direktorius Vyrautas Narbutas.
Prietemoje važiuojant "Škoda Superb", kuriame įmonės vadovas įmontavo minėtą prietaisą, greta prietaisų skydelio pritvirtintame monitoriuje aiškiai buvo matyti ir šalikele judantys dviratininkai bei pėstieji net tada, kai automobilio žibintai jų neišplėšdavo iš tamsos. "PathFind IR" kamera, įmontuota mašinos priekiniame buferyje, "mato" maždaug penkis kartus toliau, nei apšviečia artimųjų šviesų žibintai.
V.Narbutas teigė, kad pripratus naudotis termovizoriumi, naktį galima matyti ne ką prasčiau nei dieną. Žinoma, su sąlyga, kad oras giedras ir neprisisotinęs drėgmės, nes ji smarkiai slopina tas šilumines bangas, kurias paprastai fiksuoja prietaisas. Tačiau silpnas rūkas, dulkės ar netgi dūmai šiam prietaisui nėra kliūtis. Vaizdas lieka aiškus visiškoje tamsoje. Be to, itin svarbu ir tai, kad termovizorius leidžia orientuotis aplinkoje net tada, kai iš priekio važiuojančio automobilio žibintai smarkiai akina.
"Ši sistema gana lanksti. Pavyzdžiui, programinę įrangą galima suderinti taip, kad ji atpažintų tamsoje esančius gyvūnus, žmones ar šiaip šilumą skleidžiančius daiktus, ir siųstų atitinkamus perspėjimo signalus, pritaikyti ir apsaugos tarnybų ar policijos poreikiams", – pasakojo "Elintos matavimo sistemų" direktorius.
Pažangaus automobilio bruožai
Pažangiojo automobilio iniciatyva buvo pradėta 2006-aisiais. Šia programa Europos Komisija ir kitos suinteresuotos šalys – tiek valstybės narės, tiek automobilių pramonės atstovai – siekia paspartinti pažangių transporto sistemų, informacijos ir ryšių technologijų naudojimą transporto infrastruktūroje bei transporto priemonėse.
Europos Parlamentas taip pat parėmė Komisijos pasiūlymą valstybėms narėms taikyti atitinkamas mokesčių lengvatas ne tik pažangioms transporto sistemoms, orientuotoms į išmetamų teršalų mažinimą, bet ir gyvybės gelbėjimo technologijoms patekti į rinką. Mokesčių lengvatos turi didelį potencialą siekiant paskatinti transporto priemonių, kuriose įdiegta ESK (elektroninė stabilumo kontrolė) sistema, pirkimą.
Eismo saugumo ekspertai tvirtina, kad jei keleivinių automobilių vairuotojai būtų įspėjami apie riziką 0,5 sekundės anksčiau, būtų galima išvengti apie 60 proc. smūgių į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę.
Jei būtų įspėjama sekunde anksčiau, būtų galima užkirsti kelią apytikriai 90 proc. smūgių į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę.
Nustatyta, kad prieš susiduriant sumažinus automobilio greitį 16 km/val., perpus sumažėtų mirties atvejų.
Tyrimų duomenys rodo, kad važiuojant 80 km/val. greičiu smūgių į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę skaičius galėtų būti sumažintas 75 proc., jei būtų naudojama pagalbinė stabdymo sistema ir nelaimių prevencijos technologija.
Naudojant matomumo gerinimo sistemas, kurias sudaro ir adaptyvieji priekiniai žibintai, būtų galima 30 proc. sumažinti pėsčiųjų ir 15 proc. dviratininkų mirties atvejų skaičių.
Kasmet viso pasaulio keliuose įvyksta 1,2 mln. avarijų, per jas sužalojama 50 mln. žmonių. Apskaičiuota, kad dėl to patiriama apie 450 mlrd. JAV dolerių nuostolių.