.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šių laikų Lietuvos dvarininkai neišgali prikelti dvarų
2010-11-01
Lukas Miknevičius
Vilnių supa maždaug 40 išlikusių dvarų, tačiau dauguma jų dūla palikti likimo valiai. Nei valstybė, nei juos įsigiję naujieji dvarininkai nesugeba jų paversti turistų traukos centrais, kaip yra Estijoje.
Dvarą gaus su bajorais
Vilniaus savivaldybė į savo turto sąrašą netrukus įtrauks vieną išskirtinį objektą – Trakų Vokės dvarą. Jis iki šiol priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai. Kadangi ministerijai šis dvaras visiškai nereikalingas, Vyriausybė pasiūlė jį perimti sostinės savivaldybei. Vilniaus politikai tokiam pasiūlymui jau pritarė, nors formalios dvaro sodybos perdavimo procedūros dar neatliktos.
Tiesa, šį XIX a. Tiškevičių giminei priklausiusį dvarą savivaldybė gaus su jo šeimininkais. Trakų Vokės dvaro rūmai 2002 m. pagal panaudos sutartį 99 metams perduoti Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai.
Sostinės valdininkai neslepia, kad jų netenkina, kaip Trakų Vokės dvare iki šiol šeimininkavo bajorai. Šie į savivaldybę žvelgia su viltimi, nes tikisi, kad pasikeitus dvaro savininkams pavyks gauti ES lėšų, kurios būtų skirtos istoriniams pastatams atkurti.
Nors Bajorų karališkoji sąjunga žadėjo Trakų Vokės dvarą paversti poilsio ir kultūrinio pažinimo objektu, užtenka užmesti akį į pastato fasadą, kad taptų aišku, jog iki šių planų įgyvendinimo trūksta dar labai daug – fasado dekoro detalės atsilaupiusios, terasų turėklai išbyrėję, o pro kiaurus langus švilpia vėjai.
Ne ką geriau atrodo ir žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto ir botaniko Édouard'o François André sukurtas parkas, kurį prižiūrėti turėtų Panerių seniūnija.
Tikisi gauti ES lėšų
"Tai, kaip Bajorų karališkoji sąjunga šeimininkauja Trakų Vokės dvare, mūsų netenkina iš esmės", – buvo griežtas Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktorius Vytautas Grinius.
Pasak jo, tokios didelės dvaro sodybos, kokia yra Trakų Vokėje, Bajorų karališkoji sąjunga paprasčiausiai nėra pajėgi išlaikyti. "Mes ne tai, kad padėsime bajorams ten tvarkytis. Savivaldybė apskritai galvos, ką daryti. Bet koks turtas yra didelė pareiga ir atsakomybė, o čia kalbame apie vieną unikaliausių dvarų visoje Lietuvoje", – teigė V.Grinius.
Tiesa, kokius planus dėl Trakų Vokės dvaro puoselėja savivaldybė, jis neatskleidė, teisindamasis, kad kol pastatai savivaldybei nėra perduoti, nesinori ir pasakoti apie konkrečius sumanymus.
Nors savivaldybė bajorų šeimininkavimu ir nėra patenkinta, 2002-aisiais pasirašyta panaudos sutartis, pasak V.Griniaus, liks galioti. Juolab kad ir patys bajorai iš Trakų Vokės dvaro kraustytis neketina. "Jei bus bandoma keisti panaudos sutartį, tikrai atsiras nereikalinga įtampa. Tačiau, kiek girdėjau, nieko panašaus nebus", – dienraščiui sakė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Jonas Ragauskas.
Jis tikisi, kad dvarą perėmus savivaldybei, bus galima sparčiau vykdyti jo tvarkymo darbus. "Su savivaldybe galėsime kurti bendrus projektus. Daugiausia ES lėšų skiriama savivaldybių projektams, todėl manau, kad savivaldybė bus geresnis ir aktyvesnis partneris nei Švietimo ir mokslo ministerija", – svarstė J.Ragauskas.
Bajorų vado teigimu, jo vadovaujama sąjunga Trakų Vokės dvarui išsaugoti pasitelkė Norvegijos fondų lėšas, tačiau jų neužtenka. "Mes esame gavę 2 mln. litų, 1,5 mln. litų jau panaudota. Tačiau už tuos pinigus tik sutvarkėme inžinerinius tinklus viduje. Statyboms ir restauracijai nebuvo skirta nė lito", – neslėpė J.Ragauskas.
Jo manymu, Trakų Vokės dvarą galima paversti pavyzdine dvaro sodyba. "Įsivaizduoju, kad ateityje čia turėtų būti prestižinis turistinis objektas, savotiškas Lietuvos bajorijos centras su heraldikos ir genealogijos akcentais. Reikia sutvarkyti visus komplekso pastatus, nugriauti sovietmečiu dvaro teritorijoje atsiradusius svetimkūnius", – savo viziją brėžė bajorų lyderis.
Priekaištų Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai turi ir Kultūros paveldo departamentas. Pasak šio departamento vadovės Dianos Varnaitės, Trakų Vokės dvaras buvo nuomojamas neatsakingai, jame buvo leidžiama savavaliauti. "Taip pat teko sustabdyti tvarkymo darbus, kurie buvo atliekami be leidimo, žalojant statinį. Šiuo metu padėtis taisoma, derinamas darbų projektas", – teigė D.Varnaitė.
Dauguma – tik griuvėsiai
Jeigu Trakų Vokės dvaro sodyba ateityje ir atgims naujam gyvenimui, kitų aplink sostinę išsibarsčiusių dvarų perspektyvos ne tokios šviesios. Apie tai daug papasakoti gali rašytojas Andrius Jakučiūnas. Kol leido oro sąlygos, jis su draugais kiekvieną savaitgalį dviračiu mindavo po Vilnius apylinkes ir pakeliui aplankydavo įvairius dvarus.
"Šią vasarą daug važinėjomės dviračiais. Dvarai nebuvo tiesioginis mūsų tikslas, tačiau jie neišvengiamai pasitaikydavo vos ne kiekviename žingsnyje, nes jų labai daug. Todėl ilgainiui atsitiko taip, kad ruošdamiesi į naują žygį, pasidomėdavome ir tuo, kokius dvarus galime aplankyti", – pasakojo A.Jakučiūnas.
Pamatyti vaizdai rašytojo neįkvėpė – dauguma aplink Vilnių esančių dvarų visiškai apleisti, kai kur styroti likusios tik sienų liekanos.
"Mane labiausiai apstulbino tai, kaip apleistas netoli Nemenčinės esantis Raudondvario dvaras. Tai dvaras tyruose, jis stovi gana atokioje vietovėje. Šio dvaro pagrindinis pastatas visiškai apleistas, viduje šiukšlynas, kiti pastatai beveik sugriuvę. Net sunku įsivaizduoti, kaip jis galėtų atrodyti sutvarkytas.
Jei nebūtų aptvertas tvora ir paskendęs brūzgynuose, labai įdomus galėtų būti ir Nemėžio dvaras. Beje, prie šio dvaro esu buvęs ir prieš dešimtmetį, ir prieš penkiolika metų. Viskas kaip buvo, taip ir liko, tik anksčiau nebuvo tvoros.
Buivydiškių dvaras paverstas mokykla ar kažkuo panašaus. Jo nežino net patys Buivydiškių gyventojai. Kai klausėme, kur yra dvaras, vietos gyventojai tik gūžčiojo pečiais, tad galima įsivaizduoti, koks jo dabartinis statusas", – įspūdžiais dalijosi A.Jakučiūnas.
Rašytojas sunkiai įsivaizduoja, ką reikėtų daryti, kad į apleistus dvarus sugrįžtų gyvenimas. Jo manymu, reikia susitaikyti su tuo, kad dalis dvarų neabejotinai paprasčiausiai sudūlės.
"Aš visai nematau galimybės visus tuos šimtus dvarų, kurie yra Lietuvoje, paversti kultūros židiniais, kaip dažnai mėgstama pakalbėti. Tiesiog nėra tiek žmonių, trokštančių kultūros. Yra tik viena išeitis: būtų nuostabu, jei subręstų tokia pasiturinčių žmonių karta, kuri atkurti dvarą ir jame gyventi ar bent jį turėti kaip vasaros rezidenciją laikytų savo garbės reikalu", – teigė rašytojas.
L.Pinkevičius valdas apleido
Pirmąja tokios kartos kregžde galėjo tapti verslininkas Laimutis Pinkevičius. Angliško Tiudorų stiliaus rūmus Lentvaryje prieš keletą metų įsigijęs L.Pinkevičius, juose ketino gyventi su tuomete savo gyvenimo drauge Asta Valentaite. Per poros vestuves čia liejosi ir šampanas. Tačiau šeimyninei meilei subyrėjus, o virš verslo pakibus bankroto grėsmei, L.Pinkevičius į savo turtą numojo ranka.
Šiuo metu likimo valiai palikti vieni unikaliausių šalies rūmų nyksta tiesiog akyse.
Kurį laiką dvarą dar saugojo apsaugininkas, tačiau dabar visa rūmų teritorija tik aptverta metaline tvora. "Apžiūrėti L.Pinkevičiaus dvaro neįmanoma – visur tvoros, tvoros, tvoros. O labai norėtųsi, nes tai išties įspūdingas statinys", – apmaudo neslėpė A.Jakučiūnas.
Kultūros paveldo departamento vadovė D.Varnaitė teigė, kad L.Pinkevičius reikalavimus vykdo. "Lentvario dvaras užkonservuotas, aptvertas, jį prižiūri apsauga. Metų pradžioje tai buvo itin problemiškas objektas, gerokai išdraskytas, tačiau savininkas sureagavo greitai", – kalbėjo D.Varnaitė. Pasak jos, yra naujųjų turtuolių, kuriems priklausantys dvarai departamentui kelia kur kas didesnį galvos skausmą nei L.Pinkevičiaus rūmai.
"Tarp piktybiškai neprižiūrinčių kultūros paveldo – verslininko Juozo Petraičio žmona Giedra, kuriai priklauso Bartkuškio dvaras Širvintų rajone. Pliaterius menantis dvaras sunykęs taip, kad jau yra pavojingas smalsuoliams – juos gali ištikti čekų turistų likimas. Manoma, kad savininkai laukia, kol dvaras sugrius ir nebeliks ką restauruoti", – piktinosi Kultūros paveldo departamento direktorė.
Kultūros paveldo saugotojus liūdina ir netoli Elektrėnų esančio Abromiškių dvaro padėtis. Šis dvaras pirmą kartą paminėtas dar XVI a., jame buvo apsistojęs ir Napoleonas. Verslininkas Romualdas Bakutis žadėjo jį sutvarkyti, bet pažadai taip ir liko pažadai.
Savininkai – net asocialūs
Pasak D.Varnaitės, su dvarų neprižiūrinčiais savininkais pirmiausia bandoma kalbėtis geranoriškai. Jei tai nepadeda, departamentas gali imtis griežtesnių priemonių.
"Jeigu normalus pokalbis nesuveikia, surašomi reikalavimai pašalinti tam tikras problemas. Jeigu reikalavimai nevykdomi, skiriamos baudos. Kraštutinė priemonė yra tokio neprižiūrimo kultūros paveldo objekto perėmimas valstybės nuosavybėn. Tiesa, Vilniaus apskrityje tokių precedentų dar nebuvo", – teigė pašnekovė.
Jos teigimu, didžiausia problema – finansai, kurių Lietuvoje trūksta viskam, taip pat ir dvarams tvarkyti. "Be to, kai kurie dvarą įsigiję asmenys nesuvokia, kokia tai vertybė, nejaučia atsakomybės. Skundžiamasi lėšų trūkumu, tačiau net ir nesidomima galima valstybės pagalba, nesistengiama parduoti turto, kuris galbūt tapęs per didele našta", – sakė D.Varnaitė.
Tarp dvarų savininkų yra net asocialių asmenų, kurie kitados pagal pajus išsipirko kolūkinę nuosavybę.
Šalia Vilniaus – kelios dešimtys dvarų
Kultūros paveldo departamentas skaičiuoja, kad buvusios Vilniaus apskrities teritorijoje iš viso yra išlikę apie 40 dvarų. Patys vertingiausi – Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Kairėnų ir Sluškų dvarai. Liūdniausia padėtis – Abromiškių, Bartkuškio, Šumsko, Nemenčinės Raudondvario, Staškūniškio, Baltosios Vokės dvaruose.
Šie istoriniai statiniai baigia sugriūti. Kultūros paveldo departamentas nebepuoselėja didelių iliuzijų, kad šie dvarai kada nors bus restauruoti. "Niekas šiomis sunkiomis sąlygomis nereikalauja dvaro remontuoti, restauruoti, išblizginti. Kultūros paveldo departamentas viso labo siekia, kad vertingi statiniai nesugriūtų nuo lietaus, šalčio, sniego, būtų apsaugoti nuo plėšimo", – teigė departamento vadovė D.Varnaitė.
Estai sukasi sparčiau
Bent trumpai pasijusti praėjusių amžių dvarininkais lietuviai gali nuvykę į Estiją. Ši šalis turistus vilioja atostogomis prabangiuose dvaruose. Maždaug šimte nuo XVIII a. Estijoje pastatytų dvarų įrengti ne tik muziejai, bet ir viešbučiai, prabangūs SPA centrai, restoranai ir konferencijų salės. Pasak turizmo plėtros centro "Enterprise Estonia" direktoriaus Tarmo Mutso, per amžius statyti prabangūs dvarai, atspindintys įvairių laikotarpių architektūrą, yra tikras vietos Estijos gyventojų pasididžiavimas. Atliekant renovavimo darbus, atkuriama pirminė dvarų išvaizda. Daugelis dvarų sutvarkyta gavus Europos fondų paramą.