.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Karaliui Mindaugui paminklas iškils ir Latvijoje
2011-04-04
Laima Žemulienė
Karalių Mindaugą įamžinti panoro ir kaimynai latviai. Karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje planuojama pastatyti paminklą.
Konkursą laimėjo lietuviai
Įamžinti karaliaus Mindaugo žūties vietą panoro patys Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai. Pradėti darbus ėmėsi Agluonos miestelio savivaldybė ir Rėzeknės menininkai. Tarp iniciatorių yra ir Lietuvos gyventojų – uteniškių, Dailės akademijos menininkų, inteligentijos atstovų.
Paminklas turėtų iškilti 2013 m. per 750-ąsias Mindaugo žūties metines. Jis statomas už paaukotas lėšas.
Pernai rugpjūtį Lietuvos ambasada Latvijoje ir Agluonos miestelio savivaldybė paskelbė paminklo konkursą. Jame dalyvavo devyni lietuvių ir latvių skulptoriai. Vasario pabaigoje buvo suvesti konkurso rezultatai. Atplėšus vokus paaiškėjo, kad trijų pirmų vietų laimėtojai – lietuviai. Pirmą vietą užėmė skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architektų Jono Anuškevičiaus bei Vytenio Izokaičio projektas.
"Atidarysime banko sąskaitą, kad ir Lietuvos žmonės galėtų paaukoti paminklo statybai. Šiek tiek rėmėjų jau turime – mums rašo, skambina. Pasiruošę paremti Lietuvos verslininkai, kurie dirba Latvijoje. Kai kurie pernai su manimi važiavo į Agluoną pasižvalgyti po tas vietas. Nemanau, kad tas lėšas bus lengva surinkti, bet jau yra žmonių, kurie prie to prisideda", – pasakojo Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis.
Bronzinis paminklas kainuotų mažiausiai 300 tūkst. litų.
Rasta antkapio plokštė
"Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė iš XVII a. Duobelės pastorius ir religinių raštų vertėjas J.F.Rivijus savo raštuose mini, jog 1618 m. Agluonoje, griaunant kažkokio seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą. Pažymėta, kad jis čia buvo žiauriai nužudytas 1263 m. rugsėjo 12 d. Vėliau ši plokštė buvo išvežta į Kuoknesės bažnyčią, bet iki mūsų dienų neišliko, likęs tik teksto nuorašas, padarytas 1690 m. Jis skelbia, kad "šioje žemėje ilsisi Mindaugas (MENDOCUS), kunigaikštis lietuvis (DUX LITHUANUS), kuriam gyventi ir mirti buvo garbės reikalas", – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus.
Dėl antkapio įrašo, tiksliau, nuorašo, autentiškumo galima diskutuoti. Blogiausia tai, kad neišlikęs originalas. Tačiau, anot profesoriaus, vargu ar antkapinės plokštės istorija būtų buvusi išlaužta iš piršto. Sunku patikėti, kad nei su Lietuva ar Latgala, nei su katalikybe nesusijęs vokietis dvasininkas būtų ėmęsis falsifikuoti tokią istoriją.
"Viena problema, kad likęs tik tos antkapinės plokštės nuorašas, kita – dalis istorikų teigia, jog visa tai – prasimanymas. Arba J.F.Rivijus tai prasimanė, arba Narbutas išgalvojo, kad J.F.Rivijus tai parašė. Tačiau paminklą atsiradimą liudija pati legenda. Ji tame krašte gyva iki šiol", – sakė A.Butkus.
Vadino Karaliaus sostu
Anot legendos, Mindaugas buvęs nužudytas ir palaidotas Latgaloje – Agluonos miestelyje, kuris yra apie 50 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio. Agluona dabar priklauso Preilių rajonui. Ji yra Latvijos katalikų centras, čia stovi 1780 m. pastatyta katedra (nuo 1980 m. – bazilika), dominikonų vienuolynas.
Pasak vienų, Mindaugas palaidotas ten pat, Agluonoje, pilkapyje į vakarus nuo bažnyčios, prie dabartinių kapinių. Kiti teigia, jog Mindaugo palaikai esą buvę perkelti į bažnyčią, po altoriumi, kur virš kapo dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą. Tačiau ir toji neišliko. Kai kurie Latgalos dvasininkai siūlo pradėti bazilikos altoriaus ir požemio ekspertizę – gal Mindaugas iš tiesų buvo perlaidotas bazilikoje?
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Agluonos gyventojai Mindaugo kapavietę vadinę Karaliaus sostu, tik nežinoję, kokio būtent karaliaus. Tą vietą ženklinusi akmenų krūsnis. Pasak gidų, ji buvo nuardyta sovietmečiu, o iš dabartinės pievos buvo kasamas gruntas.
"Tačiau jokioje anų laikų kronikoje neminima, kur Mindaugas galėjo būti nužudytas", – sakė A.Butkus.
O kokia profesoriaus versija? Pašnekovas sakė, jog 100 proc. nėra tikras, kad Agluonos žinios yra patikimos, tačiau jis linkęs tikėti, kad Mindaugas žuvo ten.
Galvą palydėjo dėl moters
Kaip Mindaugas atsidūrė Agluonoje, tuomet – Livonijos teritorijoje? Tai, profesoriaus A.Butkaus teigimu, pasakoja kita legenda, kuri tose vietose taip pat iki šiol perduodama iš lūpų į lūpas.
Mindaugo žmona Morta esą buvo kilusi iš tų vietų, ji buvusi vieno kilmingo latgalio – pilies valdytojo – duktė. Po Mortos mirties Mindaugas keliavęs į uošviją guosti jos tėvų ir čia buvęs užkluptas sąmokslininkų. Kodėl?
Metraščiuose Mindaugo nužudymas aiškinamas Treniotos sąmokslu ir kad tai buvęs kerštas už pagrobtą Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną. Rašoma, kad, mirus Mortai, Mindaugas šermenyse Daumantienei pasakęs, jog mirdama Morta paprašiusi Mindaugą vesti ją, nes norėjusi mažus vaikus patikėti būtent seseriai, o ne svetimai pamotei. Mindaugas Daumantienės tiesiog neišleidęs iš laidotuvių grįžti pas vyrą ir vedęs ją prievarta.
Baltų karalius pakartojo karžygių mėgstamą poelgį – grobti svetimas moteris. Juk ir Trojos karas apie 1260 m. pr. Kr. buvo kilęs dėl to, kad Trojos karalaitis Paris pagrobė Spartos karaliaus Menelajo žmoną gražuolę Eleną. Po 10 metų trukusios apsiausties achajai Troją užėmė apgaule.
Daumantas tiek metų nelaukė. Mindaugo poelgis kunigaikštį labai įsiutino. Drauge su Treniota, keršydamas už žmonos pagrobimą, Daumantas prieš Mindaugą pradėjo rengti sąmokslą.
1263 m. rugsėjį Treniota – ne savo rankomis, bet savo iniciatyva – Mindaugą nužudė drauge su dviem jo sūnumis Rukliu ir Rupeikiu. Tačiau apie Mindaugo sūnus toje plokštėje nieko neužsimenama. Galbūt jie buvo nužudyti kitoje vietoje?
Apie tai, nuo ko mirė karalienė Morta ir kiek jai metų tada galėjo būti, istorinių žinių nėra.
Sujungia dvi baltų tautas
Latviai labai pagarbiai traktuoja legendą apie Mindaugo žūtį Agluonoje ir Mortos Mindaugienės kilmę iš latgalių. Ši istorija pasakojama kiekvienam Agluonos svečiui per ekskursiją po bažnyčią. Pabrėžiama, kad tai buvęs pirmasis ir vienintelis baltų karalius, stengęsis suvienyti aplinkines baltų gentis.
"Nors Mindaugas buvo save titulavęs lietuvių karaliumi, popiežiaus pasirašyti dokumentai liudija, kad jis karūnuotas kaip rex Lettowiae. Livonijos kronikose Lietuvos vardo pirmasis skiemuo taip pat yra Let- (Lettowen), o patys lietuviai Henriko Latvio vadinami Letones. Tokį šalies pavadinimą latviai populiariai aiškina kaip sąsają su šaknimi lat-, let-, lot- ir spėja, kad dalį valdų ar bent rezidenciją Mindaugas galėjęs turėti ir latgalių žemėse. Šitaip vėl grįžtama prie karalienės Mortos latgališkos kilmės. Legenda apie Mindaugo kapą Agluonoje ir latgališką Mortos kilmę amžiams sujungia dvi likusias baltų tautas – lietuvius ir latvius", – aiškino profesorius.
Šios hipotezės naudai liudija tai, kad Mortos sesuo Daumantienė nutekėjo ne kur nors už jūrų marių, o į gretimą Nalšią, kuri buvusi į pietus nuo Latgalos. Ieškoti žmonų už devynių marių vietiniams kunigaikštukams nebuvę įprasta.
"XIII a. dar buvo išlikusi šiaurės baltų genčių – kuršių, žiemgalių, latgalių – diduomenė. Tai, kad Mindaugo žmona buvo latgalė, rodo, jog mūsų valdovai tada dar ieškojo žmonų būtent baltų, o ne slavų kraštuose. Latgalių kunigaikščio Visvaldžio žmona buvo lietuvė. Šį faktą mini to meto Henriko Latvio kronika", – pasakojo A.Butkus.
Kai per XIII a. karus vokiečiai išnaikino šiaurės baltų diduomenę, lietuvių kunigaikščiai maždaug nuo XIV a. vidurio ieškoti žmonų pradėjo slavų kraštuose.